Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos teiktus sistemos stiprinimo darbus, numatytus Seimo rudens sesijoje.
„Seimo rudens darbus jungia vienas tikslas – kuo greičiau sustiprinti realius Lietuvos gynybos pajėgumus. Tai reiškia dar didesnį dėmesį oro erdvės stebėjimui ir integruotai oro gynybai, bepilotėms sistemoms, žvalgybai, ryšiams ir gebėjimui veikti sudėtingoje elektromagnetinėje aplinkoje, taip pat sąlygų kūrimą ilgalaikiam sąjungininkų buvimui Lietuvoje. Kartu toliau investuojame į savo karius – teikiame pakeitimus, kurie daro tarnybą patrauklesnę, padeda juos pritraukti ir išlaikyti. Papildomai, kaip ir buvo planuota, inicijavome įsigijimų procedūrų peržiūrą ir optimizaciją“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Vienas svarbiausių darbų, laukiančių Krašto apsaugos ministerijos, – nacionalinio saugumo strategijos tvirtinimas. Nacionalinio saugumo strategija – pagrindinis dokumentas, nustatantis Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos politikos kryptis bei svarbiausius prioritetus.
Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gynybinių pajėgumų stiprinimui, valstybės atsparumui, visuomenės įsitraukimui, pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Tarp pagrindinių prioritetų – gynybos finansavimas, kariuomenės pajėgumų vystymas, transatlantinių ryšių stiprinimas, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga ir žvalgybos institucijų stiprinimas. Nacionalinio saugumo pagrindas išlieka visuotinė gynyba, apimanti ginkluotąją gynybą kartu su sąjungininkais ir civilinę gynybą, į kurią įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, privatus bei nevyriausybinis sektoriai ir piliečiai.
Iki 2030 m. krašto apsaugai numatoma skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, o po 2030 m. – užtikrinti pakankamą finansavimą karinių pajėgumų palaikymui ir vystymui. Taip pat numatoma ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP skirti paramai Ukrainai.
NATO kolektyvinė gynyba ir JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka pagrindine Lietuvos saugumo garantija, todėl siekiama stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Kitas svarbus žingsnis Seimo rudens sesijoje – Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa, kurią numatoma patvirtinti lapkritį. Jos tikslas – spartinti Lietuvos karinių pajėgumų plėtrą. Kalbama ir apie būtinybę laiku sukurti visą Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą. Kartu vystoma Lietuvos kariuomenės 1-oji pėstininkų divizija – didelis žingsnis stiprinant Lietuvos kariuomenę.
Kariuomenė modernizuojama atsižvelgiant į poreikius ir besikeičiančio karo realijas. Programa taip pat numato geresnį visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai ir atsparumo didinimą.
Lapkričio mėnesį taip pat numatomi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai. Jais siekiama kariams užtikrinti geresnes tarnybos sąlygas ir socialines garantijas, platesnes atsargos ir dimisijos karių reabilitacijos galimybes, didesnę paramą tarnybos metu sužeistiems kariams, stipresnę psichologinę ir socialinę pagalbą kariams bei jų šeimoms. Taip pat planuojama tobulinti kompensacijų ir materialinių pašalpų mokėjimo sąlygas, numatoma ilginti amžių, iki kurio galima tarnauti savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje.
Kartu planuojama keisti principinę kariuomenės struktūrą ir didinti karių ribinį skaičių. Keičiantis saugumo situacijai, būtina didinti ne tik ginkluotės ir technikos, bet ir žmonių, pasirengusių ginti valstybę, skaičių. Todėl numatoma didinti į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų jaunuolių bei aktyviojo rezervo karių, kasmet dalyvaujančių pratybose ir mokymuose, skaičių. Kariai turi reguliariai atnaujinti savo įgūdžius, gebėti greitai integruotis į kariuomenę.
Ateinančioje Seimo rudens sesijoje numatoma keisti ir Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą. Siekiant mažinti viešai skelbiamų asmens duomenų apimtį, siūloma atsisakyti viešo karo prievolininkų sąrašo ir kiekvieną karo prievolininką apie šaukimą informuoti individualiai. Pats šaukimo principas nesikeičia – keičiamas tik informavimo mechanizmas bei informacijos pateikimo ir prieinamumo būdas.
