Kad Holokaustas nepasikartotų

Konferencija „Lietuvos žydų tragedija” Lietuvos karo akademijoje
Rugsėjo 19 d. Lietuvos karo akademijoje įvyko Holokaustui paminėti skirta konferencija „Lietuvos žydų tragedija”.Konferenciją pradėjo krašto apsaugos viceministras ministras J. Gečas.
Pagrindinis konferencijos akcentas – ambasadoriaus ypatingiems pavedimams prof. hab. dr. Alfonso Eidinto knygos „Lietuvos žydų žudynių byla” pristatymas. Šiame daugiau kaip 800 psl. straipsnių ir dokumentų rinkinyje, kurį pristatė pats autorius, atspindėti lietuvių santykiai su žydais, vietinių talkininkų vaidmuo žydų naikinime, Holokausto moralinės ir politinės pasekmės.
„Karo metų baisume kai kurie Lietuvos gyventojai simpatizavo vokiečiams, kiti – žydams, kai kurie lietuviai prisidėjo prie masinių žudynių, daugelis iš jų smerkė žudynes ir jų talkininkus, kai kurie skendėjo siaube dėl savęs ir savo šeimų. Daugelis bandė žydus ginti ir slėpti. Jie yra mūsų tautos pasididžiavimas, mūsų didvyriai, mūsų istorijos aukso lapas”,- kalbėjo prof. A. Eidintas pristatydamas knygą. Pasak ambasadoriaus, Lietuvos žydų žudynių byla nėra teisinė byla. Tai yra byla, kaip mūsų visuomenė ėjo prie Holokausto suvokimo. Ėjimas į pažinimą nelengvas. A. Eidinto nuomone, šiandien atviras požiūris reikalingas ne todėl, kad mus spaudžia žydai, ar kad norėtume įsiteikti Europai, ar kad tai patiktų Amerikai. Tai reikalinga mūsų pačių ateičiai.
Antrojoje konferencijos dalyje kalbėjęs krašto apsaugos ministras L. Linkevičius savo kalboje aiškiai išskyrė politinės, kriminalinės ir moralinės kaltės sąvokas. Lietuviai – ori ir išdidi tauta, kuri kaip ir kiekvienas individas atskirai nenori gyventi nešiodamasi savyje kaltės jausmą. Yra kiti jausmai – solidarumas ir atsakomybė už visus nusikaltimus, kurie vyksta aplink mus ir esam kalti tik tuo atveju, jei nieko nedarome. Ministras akcentavo informacinį ir šviečiamąjį konferencijos pobūdį, teigdamas, kad tiesos žinojimas yra svarbiau už atsiprašymą.
Užsienio reikalų ministras A. Valionis savo pranešime bandė atsakyti į klausimą, kaip reikia dabar gyventi daugiatautėje valstybėje, kad panašių problemų neiškiltų. Lietuva daug prisidėjo prie taikaus sugyvenimo Europoje stiprinimo, turint omenyje jos įnašą į Jungtinių tautų ir Europos Tarybos aktus, ginančius žmogaus teises. Lietuva turi civilizuotą modelį, kurį galėjo pasiūlyti Europos Tarybai. Civilizuotai išspręstos rusų, lenkų ir kitų tautinių mažumų problemos liudija, kad Lietuvos užsienio politika nukreipta į taikų tautų sugyvenimą. Pasak užsienio reikalų ministro, tai rodo, kad Lietuva šiandien yra kokybiškai naujoje situacijoje.
Konferencijoje pranešimus skaitė daug žinomų Lietuvos istorikų, kurie žydų tragediją atskleidė įvairiais aspektais. Dr. E. Meilus supažindino konferencijos dalyvius su Lietuvos žydų tragedijos priešistore, dr. A. Bubnys kalbėjo apie Lietuvos policijos batalionų organizavimą ir veiklą, dr. J. Braslauskas apibendrino žydų gelbėjimo Lietuvoje specifiką.
Karo akademijos viršininkas plk. A. Vaičeliūnas bandė atsakyti į klausimą, kodėl vyko masinės žydų žudynės, kodėl ir šiandien civilizuotame pasaulyje tai vienur tai kitur įsižiebia regioniniai konfliktai, kur yra neapykantos, negatyvaus kito žmogaus vertinimo šaknys, kaip mes turime auklėti jaunuosius karininkus, kad jiems būtų svetimas ne tik antisemitizmas, bet ir bet kokios diskriminacijos apraiškos, rasizmas, ksenofobija, terorizmas.
Lietuvos žydų istorijos autoriaus dr. Salamono Atamuko teigimu, konferencija buvo aukšto lygio ir humaniška. Šis renginys rodo, kad Lietuvos kariuomenės vadovybė stengiasi auklėti naujo tipo karininkus, kurie yra ne tik kariai, bet asmenybės, suvokiančios pasaulį, santykius tarp tautų, sugebančios plačiai mąstyti ir apie tautos praeitį, ir apie dabartį.