Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Biržuose iškilmingos ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius ir Biržų rajono merė Irutė Varzienė atidengė paminklą, įamžinantį Salaspilio mūšį. Prie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpio pergalę įamžinančio paminklo vyko teatralizuota istorinė improvizacija, o vėliau renginyje dalyvavę biržiečiai ir svečiai kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedojo Tautinę giesmę.
Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, Aukštaitijoje dislokuotų Lietuvos karinių vienetų vadai, atsargos kariai, religinių konfesijų dvasininkai ir politikai.
„Šią nuostabią dieną galime prisiminti ir didžiuotis mūsų istorijos dalimi – viena garsiausių Lietuvos didžiosios kunigaikštytės pergale, kurią įamžinome Biržuose“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
„Šiandien didybės suteikia mūsų krašto svečiai, jų rūbai ir nuotaika, taip pat ir šis originalus paminklas, kurio gali mums pavydėti kaimynai. Valstybės istoriją kuriame kasdien ir taip mes įamžinome garsų mūšį. Paminklas mūšiui, tačiau tikiuosi, kad mus telks taikiems susibūrimams“, – sakė Biržų rajono merė I. Varzienė.
Širvėnos ežero pakrantėje pastatyto paminklo iniciatorius buvo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius. Paminklo projektą sukūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkė Rasa Gumbrevičienė, idėją paminklui pasiūlė istorikas Arvydas Pociūnas.
„Kolona-patranka primins mums vieną įspūdingiausių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalių. Pagal originalius brėžinius ir žinomus pavyzdžius buvo išlieta ši patranka, kurią puošia nemažai to laikmečio simbolių“, – sakė karo istorikas A. Pociūnas. Pasak jo, sveikintina, kad daugėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus įamžinančių paminklų.
Lėšas paminklui rinko Atsargos karininkų sąjunga. Istorinės pergalės įamžinimo projektą palaikė kariai, Lietuvos ir užsienio valstybių gyventojai, iš viso lėšas paminklui pastatyti paaukojo daugiau nei 900 žmonių. Aukų rinkimo knygos perduotos į Vytauto didžiojo karo ir Biržų krašto muziejus.
„Pergalė pasiekta Salaspilio mūšyje verta kovojusių karių ainių pagarbos ir visokeriopo istorinės atminties puoselėjimo. Malonu, kad tai supranta daug Lietuvos kariuomenės karių“, – sakė Atsargos karininkų sąjungos garbės pirmininkas atsargos pulkininkas Romas Žibas.
Salaspilio mūšio vieta ir to paties pavadinimo miestelis yra Latvijoje. Biržai yra vienas arčiausiai istorinės mūšio vietos esantis miestas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Vieta mūšį įamžinančiam paminklui Biržuose pasirinkta ir dėl to, kad tai buvo vienas svarbiausių atitinkamo laikmečio miestų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
***
Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, netoli Rygos). Tai didžiausias mūšis 1600–1611 m. kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį ir dominuoti Baltijos jūros pakrantėse. Didelėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pastangomis švedų invazija į tuometinę Livoniją (daugiausia dabartinė Latvijos teritorija) buvo sustabdyta.
Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę, vadovaujamą Švedijos karaliaus Karolio IX.
Mūšio metu buvo nukauta 70–100 lietuvių, apie 200 karių sužeista, užmušta apie 300 jų žirgų. Švedai neteko 9000 karių, kurie žuvo, 1500 karių pateko į nelaisvę. Lietuviams atiteko 66 švedų vėliavos, 11 lauko patrankų.
Tai buvo viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės ginklo pergalių istorijoje, po kurios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Karolis Chodkevičius tapo vienu žymiausių Europos karvedžių. Lietuvos kariuomenei laimėjus Salaspilio mūšį, Lenkijos–Lietuvos valstybė išsaugojo labai svarbų Rygos miestą ir savo įtakoje išlaikė Livoniją.
Nuotr. aut. – Laimis Bratikas
