Vytauto Didžiojo karo muziejus šiais metais išleido du naujus leidinius – antroji almanacho „Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais” knyga ir leidinys „Impilties piliakalnio tyrinėjimai 1933–1934 m.”.
Almanachas – muziejaus darbuotojų ataskaita, kas nuveikta 2007-aisiais. Vartydami almanachą, sužinosime kariliono varpų ir senojo Lietuvos karo muziejaus istoriją, prisiminsime, o gal tik dabar susipažinsime su muziejuje dirbusiomis neeilinėmis asmenybėmis Jonu Daujotu ir Romu Siudiku. Almanache plačiai pristatoma konservatorių-restauratorių veikla. Daugeliui įdomu bus palyginti eksponatų būklę prieš konservavimą ir po jo, išvysti itin retus eksponatus, sužinoti, kokius leidinius muziejus išleido 2007-aisiais, „Metų kronikoje” dar kartą prisiminti visas parodas ir įvykusius renginius. 2007 metai Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojams buvo turiningi, iniciatyvūs ir kūrybingi. Apie tai ir byloja almanachas „Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais”, kurį išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras. Leidinio atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis.
„Impilties piliakalnio tyrinėjimai 1933–1934 m.”
300 egzempliorių tiražu išleistas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus vyriausiojo muziejininko Kęstučio Šeškevičiaus parengtas leidinys „Impilties piliakalnio tyrinėjimai 1933–1934 m.”. Leidinio atsakingoji redaktorė – šio skyriaus vedėja Kristina Rickevičiūtė.
Lietuva dažnai vadinama piliakalnių kraštu. Šiuo metu jų suskaičiuota apie tūkstantį ir kasmet aptinkama vis naujų. XIX a. pradėti piliakalnių moksliniai tyrinėjimai praskleidė paslapties šydą nuo šių bene gražiausių Lietuvos archeologijos paminklų. Žinoma, kad jie atsirado dar II ir I tūkstantmečio prieš Kr. sandūroje. Nustatyta, kad XIII–XIV a. kronikose minimos lietuvių pilys taip pat stovėjo ant piliakalnių. Per du su puse tūkstančio metų Lietuvos piliakalniai iš silpnai įtvirtintų gyvenviečių tapo stipriomis pilimis, galinčiomis pastoti kelią Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinams. Vienas iš galingiausių savo įtvirtinimais buvo Impilties (arba Senosios Įpilties) piliakalnis, esantis Kretingos rajone, Juodupės upelio dešiniajame krante, prie buvusio vandens malūno tvenkinio. Rengdamas šį leidinį, K. Šeškevičius rėmėsi Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus archyvo 1931–1934 m. Impilties piliakalnio kasinėjimų dienoraščiais, brėžiniais, dokumentais, nuotraukomis, kitais publikuotais šaltiniais.
Leidinį maketavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras.
Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ryšių su visuomene ir bendrojo sk. vedėja.
Nuotr. aut. Artūras Užgalis.
