Liepos 3 d. šešiolika Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių išlydėti į Žalgirio mūšio (1410 m. liepos 15 d.) inscenizaciją Lenkijoje. Simboliškos karių ir viduramžių riterių klubų palydos vyko sostinės Gedimino pilyje. Susirinkusiems apie vėlyvųjų viduramžių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės geopolitinį kontekstą, garsiojo Žalgirio mūšio aplinkybes ir eigą pasakojo Vilniaus universiteto istorikai, archeologai – doc. dr. Rimvydas Petrauskas ir prof. Aleksiejus Luchtanas. Vėliau kariams buvo pristatytos griežtos Žalgirio mūšio inscenizacijos scenarijaus taisyklės ir dalyvavimo sąlygos.
Šiais metais sukanka 10 metų, kaip Lenkijoje pradėtos paties garsiausio viduramžių laikų mūšio inscenizacijos, vykstančios istoriniame Griunvaldo lauke netoli Lenkijos Olštyneko miesto. Inscenizaciją paprastai stebi dešimtys tūkstančių žiūrovų, joje dalyvauja daugiau nei tūkstantis riterių iš visos Europos ir Rusijos. Šiemet Žalgirio kautynėse dalyvaus Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Čekijos, Suomijos ir Vokietijos riteriai.
Kartu su viduramžių riterių klubu – Trakų pilies brolija „Viduramžių pasiuntiniai” pirmą kartą mūšyje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės atstovai. Praėjusiais metais lietuvių–lenkų pergalės prieš Kryžiuočių ordiną inscenizaciją stebėjo ir Krašto apsaugos ministerijos delegacija.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kaip ir visi vėlyvųjų viduramžių riteriai, dalyvaujantys mūšio inscenizacijose, jau yra praėję griežtus savo ginkluotės bei ekipuotės vertinimo kriterijus, o atvykę ir įsikūrę taip vadinamoje „Karinėje riterių stovyklos” teritorijoje privalės laikyti itin griežtų dalyviams taikomų reikalavimų: renginio metu gyventi viduramžiškai įrengtoje karinėje stovykloje, viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse.
Stovykloje gyvenimas tekės kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką būti su viduramžių laikmečio apranga, o šiuolaikinių daiktų stengtis nenaudoti ir jokiu būdu jų nepalikti matomose vietose.
Dešimčiai XIV a. LDK karių – elitinių riterių – padės dar šeši asistentai, taip pat Gedimino štabo bataliono kariai, kurie stovykloje privalės dėvėti atitinkamą aprangą. Nuo liepos šeštos dienos Gedimino štabo bataliono vadas kariams, vykstantiems į Žalgirio mūšį, leido pradėti auginti barzdas.
XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai yra elitiniai riteriai, saugantys valdovą ir jo vėliavą, todėl buvo nutarta, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos metu šie kariai saugos pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą – viduramžių laikotarpio Vytį. Vėliavos projektą specialiai šiai progai sukūrė žinomas dailininkas Arvydas Každailis. Garbės sargybos kuopos kariai į patį mūšio epicentrą nesivels, tačiau ištisai bus čia pat besikaunančių lietuvių būrio (Lietuvos viduramžių riterių klubai) ir saugos savo valstybės vėliavą. „Istorikams yra žinoma Lietuvos didžiosios kunigaikštystės vėliavininko pareigybė, todėl natūralu, kad tuomet aukščiausioji kariuomenės vadovybė – mūšiui vadovavo Vytautas Didysis – turėjo savo bendrą didelę vėliavą, kuri gali būti laikoma Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir kariuomenės simboliu”, – sakė Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. R. Petrauskas.
Nuo senų laikų vėliava mūšyje turėjo ir grynai praktinę prasmę: pagal ją kariams mūšyje būdavo lengviau orientuotis. „Žalgirio mūšio laikotarpiu vėliavos buvo vienas vertingiausių karo grobių. Vėliavos praradimas būdavo vienas didžiausių moralinių smūgių karvedžiams ir karaliams”, – pasakojo prof. A. Luchtanas.
Žalgirio mūšio inscenizacijos vyks liepos 12 d. Į Lenkiją Lietuvos kariai planuoja išvykti liepos 10 dieną. Vos atvykę dalyviai įkurs savo palapinių miestelį, kuriame gyvens iki pat prasidedant mūšiui. Autentiškos XIV a. aplinkos atšvaitai ir šalies dalyvės atstovų koloritas riterių palapinių stovyklas jau nuo ketvirtadienio pavers savotiškomis tų šalių ambasadomis. Čia užsukę svečiai susipažins su to meto priešininkų ar sąjungininkų ginkluote bei ekipuote, kurios pačios už save bylos apie šalies galybę 1410–aisiais metais.
Vienas klausimų, iškilusių mūšio inscenizacijos dalyviams – išsiaiškinti, kur organizatoriai pasiūlys stovėti lietuvių būriui. 1410 metais lietuviai kovojo kartu su lenkų bei sąjungininkų pulkais. Ne veltui iki šiol teigiame, kad tai buvo jungtinė lietuvių – lenkų kariuomenė. „Šiemet Žalgirio mūšio organizatorių prašėme mūšyje stovėti atskiru būriu, šalia lenkų riterių. Kol prieš metus ir anksčiau dalyvaudavome vieni, be Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių, mus organizatoriai prijungdavo prie čekų būrių, kurie Žalgirio mūšyje taip pat kovėsi prieš kryžiuočių ordiną. Šiemet, artėjant Žalgirio mūšio 600-oiosms metinėms, norėtumėm būti arčiau istorinės tiesos. Savo šalies karybos istoriją, to metų galybę ir klestėjimą pristatyti kaip galima tinkamiau: stovėti savo būriu, su savo vėliava, savo vadaviete ir elitiniais kariais, dėvinčiais tunikas su Gediminaičių stulpais,” – sakė Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai” atstovas Karolis Jankauskas. Liepos 3 d. jis kartu prof. Aleksiejumi Luchtanu išvyko į Lenkiją tartis su Griunvaldo mūšio organizatoriais.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Dėl šios pergalės nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į rytus. Pralaimėjimo garsas aplėkė visą Europą – ji sužinojo, kad ordinas pralaimėjo mūšį ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikščionimis. Niekas nebeskubėjo ordino gelbėti, o popiežius nebeskelbė naujų kryžiaus žygių.
Tel. 278 5008, mob. 8 612 24 277 (Ieva Matonienė).
