Spartus LK personalo skaičiaus didėjimas, į vienetus pristatoma nauja ginkluotė, įranga ir technika, išaugusios karinio rengimo bei priimančiosios šalies paramos teikimo apimtys išryškino esamos LK infrastruktūros trūkumus. Iššūkiai, kurie šiuo metu kyla infrastruktūros plėtros srityje, sietini ne tik su nemažų finansinių investicijų poreikiu, bet ir teisiniais bei techniniais apribojimais, kuriuos būtina kompleksiškai spręsti. Siekiant laiku ir kokybiškai patenkinti nacionalinius ir sąjungininkų poreikius:
- kritinės svarbos uždavinys – sklandus trijų naujų karinių miestelių (Šilalėje, Šiauliuose ir Vilniuje) vystymas, kuris ne tik žymiai padidins LK infrastruktūros galimybes, bet ir leis patikrinti naują infrastruktūros plėtros modelį – viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kuriam pasiteisinus jį būtų galima taikyti ir ateityje;
- turi būti toliau plečiama karinio rengimo infrastruktūra, tęsiant pagrindinių LK poligonų plėtros darbus ir priimant sprendimus dėl naujo poligono steigimo;
- LK infrastruktūros plėtra turi užtikrinti ne tik kiekybinius poreikius, bet ir prisidėti prie naujos kokybės kariuomenėje kūrimo, todėl turi būti orientuojamasi į perspektyvios infrastuktūros vystymą, laipsniškai pereinant prie kompleksinės karinių miestelių plėtros ir atsisakant neperspektyvios infrastruktūros. Reikalingi sisteminiai sprendimai, kaip greitai, kokybiškai ir rinkos kainomis vystyti KAS infrastruktūrą, pvz., tobulinti teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos sąlygos greičiau vykdyti projektus, būtinus nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės plėtrą ir dislokuotas sąjungininkų pajėgas Lietuvos Respublikos teritorijoje, naujos, išplečiančios apgyvendinimo, rengimo ir sandėliavimo galimybes, infrastruktūros vystymas yra vienas iš pagrindinių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų. Tai prisideda ne tik prie karių gerovės ir motyvacijos kėlimo, bet ir Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, patrauklumą sąjungininkų akyse skatinančių veiksnių bei reputacijos augimo. Iš viso šiuo metu krašto apsaugos sistemoje yra vykdoma apie 200 didesnių ar mažesnių infrastruktūros projektų.
Jau šiemet pradedamos trijų karinių miestelių Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose statybos. Plėtros darbai yra vykdomi kol kas beprecedentiniu viešos ir privačios partnerystės būdu. Planuojama objektų statybos darbų pabaiga ir perdavimas naudotis Lietuvos kariuomenei – 2023 metų IV ketvirtis (Rokantiškėse ir Pajūrio miestelyje) ir 2024 metų I ketvirtis (Šiaulių kariniame dalinyje).
Pabradėje pradėta įgyvendinti NATO ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų (angl. VJTF) priėmimui skirtą infrastruktūra. Projektas apima naujų kareivinių statybą, valgyklos rekonstrukciją, inžinerinius tinklus, technikos remonto dirbtuves, sraigtasparnių aikštelę, šunides, multifunkcinį centrą, kelius ir parkavimo aikšteles, geležinkelio rampą Pažeimenėje, keleivių ir krovinių terminalą Šiauliuose, sandėlį, konteinerių saugojimo aikštelę ir daugiafunkcinį pastatą su rikiuotės aikšte. 2021 m. pabaigoje NATO pirkimų ir paramos agentūra (angl. NSPA) paskelbė konkursą dėl rangos darbų pirkimo. 2022m. II ketv. planuojama pasirašyti rangos sutartį, o statybų pabaiga planuojama 2025 m.
Vienas didžiausių KAM pradėtų infrastruktūros projektų yra Rūdninkų karinio poligono steigimas (buvusio poligono atkūrimas) Šalčininkų rajone, kurio reikia Lietuvos kariuomenės karinio rengimo vykdymui ir pajėgumų vystymui, įsigyjamos naujos modernios karinės technikos įsisavinimui ir tarpusavio sąveikos su NATO sąjungininkais bendrose karinio rengimo pratybose stiprinimui. 2022 m. perkama Studija techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriais (TFESA), o rudenį planuojama kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą dėl šio poligono atkūrimo pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Kitas labai svarbus ir sudėtingas projektas – bendra Lietuvos ir Vokietijos naujos ilgalaikės infrastruktūros plėtra Rukloje. Juo vystoma nauja infrastruktūra, skirta mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Projekte numatytos ne tik naujos kareivinės, štabai, valgykla, sporto kompleksas, tačiau ir mokymams ir treniruotėms skirtos erdvės, medicinos punktas, dirbtuvės, sandėliai bei laisvalaikio ir dvasinio ugdymo erdvės. Taip pat bus kuriama visa būtina inžinerinė infrastruktūra, tiesiami keliai, kt. Šiemet vykdomi parošiamieji planavimo darbai bei bus vykdomas projektavimo paslaugų pirkimas per NATO pirkimų ir paramos agentūrą (NSPA).
Pažymėtina, kad NATO kovinei grupei vadovaujančios Vokietijos lėšomis bus vystomas ir dar vienas infrastruktūros projektas – nuolatinė logistinė ir karinės technikos aptarnavimo bazė Rukloje. Šiuo projektu bus statomos remonto dirbtuvės, administraciniai pastatai, aptarnavimo ir priežiūros dirbtuvės, sandėliai, plovykla, stoginės, automobilių aikštelės, vystomi inžineriniai tinklai ir kt. Rangos sutartį numatoma pasirašyti 2022 metų antrąjį ketvirtį, o statybos darbus baigti iki 2024 metų pabaigos.
Taip pat bus pradedama amunicijos sandėlių Rukloje (20 vnt.) statyba. Baigiami remontuoti KOP Aviacijos bazės (MA3/MA4) peronai. Paraleliai bus gerinamos ir karinio mobilumo galimybes derinant su Susisiekimo ministerija tam tikrų kelių/geležinkelių atkarpų remonto ir/ar rekonstrukcijų.
Visi šie projektai ženkliai prisidės prie kariuomenės kovinės galios stiprinimo, pagerinti priimančiosios šalies paramos ir treniravimosi sąlygas į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkams.
