Birželio 14 diena minima kaip gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido diena.
Kauno įgulos Gedulo ir vilties dienos iškilmės, kuriose dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai, tarnautojai, prasidės Šv. Mišiomis Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. 11.30 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje bus padėtos gėlės prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo. Šioje ceremonijoje dalyvaus Kauno įgulos karininkų ramovės choras „Bičiuliai" (vadovas Vincentas Kursa). Vėliau, 12.30 val. gėlių padėjimo ceremonija vyks Kauno geležinkelio stoties perone. 13.30 val. – susikaupimo valandėlė Petrašiūnų kapinėse prie Lietuvos kančių memorialo.
1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos krovininių traukinių vagonuose buvo išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius iki šiol nenustatytas.
Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos upės žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Tremtis neaplenkė nė vieno kaimo, amžiams pasiglemžusio tuos, kurių Lietuvai labiausiai reikėjo. Kai kurie sugebėjo grįžti. Arba grįžo jų vaikai ar anūkai. Todėl ir turime teisę šią dieną vadinti ne tik Gedulo, bet ir Vilties diena.
Nuotraukos ir tekstas – Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto Gintauto Deksnio.
