Karas Ukrainoje

Krašto apsaugos ministerija ragina Lietuvos piliečius remti Ukrainą būnant Lietuvoje –  rinkti ir aukoti lėšas, suteikti laikiną prieglobstį, kitais būdais. 

Užsienio reikalų ministerija negali piliečiams drausti prisidėti prie Ukrainos kovos, bet kartu ragina pasvarstyti ir įsivertinti šią Krašto apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiantys į ministerijų rekomendacijas ir vis tiek norintys savarankiškai vykti į Ukrainą, privalo suderinti savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Padarę tai kitais būdais, rizikuoja savo saugumu.

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų

Patarimus, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje, rasite LR SAM ir Paramos vaikams centro vizuale.

„Tėvų linijoje“ 8 800 900 12 psichologai nemokamai patars, kaip kalbėtis su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.  

Dezinformacijos tipai:

• Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
• Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose.  „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.

Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:

• Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
• Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
• Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
• Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
• Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
• Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
• Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
• Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
• Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.

Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:

• Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
• Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį  į tinklapio adresą.
• Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
• Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
• Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
• Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
• Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
• Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.

Krašto apsaugos ministerija gali tarpininkauti dėl didelio kiekio paramos ginkluote būtinų formalumų sutvarkymo, bei transportavimo.

Dėl mažesnės apimties paramos ginkluote maloniai prašytume kreiptis į paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“, kuri taip pat turi reikiamos patirties remiant Ukrainą.

Dėl būtinų eksporto licencijų paramai išvežti (susiję tik su dvejopos paskirties bei strateginės paskirties prekėmis, pvz., šarvinės liemenės, šalmai, kt.) prašome kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kontaktais: Aušra Šablinskienė, tel. 8 659 15769, el. p. [email protected].

Pastebėjus neapykantos kurstymą, kuriame:

• kurstoma nesantaika prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokią žmonių grupę;
• viešai pritariama tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, t. y. taikoma ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Praneškite Virtualiam patruliui el. paštu: [email protected] arba Facebook žinute: www.facebook.com/policijosvirtualuspatrulis

Laiške ar žinutėje pateikite šią informaciją:

• trumpą aprašymą;
• ekrano nuotrauką (print screen);
• įrašo nuorodą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsniu – Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gresia laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. t.y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 107-2 straipsnis taikomas ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Patarimas visiems – būti racionaliems ir tęsti savo įprastus kasdienius darbus. Ribokite naujienų srautą, remkitės oficialiais ir patikimais informacijos šalitiniais, eikite pasivaikščioti ar kitaip aktyviai leiskite laiką. Itin didelis neigiamų naujienų srautas gali turėti neigiamą įtaką mūsų emocinei būklei ir produktyvumui.

Visų pirmą, galite prisijungti prie Lietuvos kariuomenės ir atlikti tarnybą joje. Galimi tarnybos būdai:

• Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
• Kario savanorio tarnyba.
• Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
• Tarnyba karo komendatūrose.

Taip pat galite prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos ir dalyvauti jos veikloje.

Karo ar kitos kilusios krizės atveju jūs galite būti naudingas pačiais įvairiausiais būdais. Apie tai informaciją galite rasti: https://kam.lt/valstybes-instituciju-ir-pilieciu-pasirengimas-gynybai/

Jeigu Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, gautumėte šaukimą atlikti karo tarnybą. Gavus šaukimą nuvykite į regioninį karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrių ar poskyrį. Apie šaukimą kiekvieną karo prievolininką papildomai asmeniškai informuos už karo prievolės administravimą atsakingi kariuomenės padaliniai.

Informacija apie aktyvųjį rezervą pateikiama: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/aktyvusis-rezervas/44

Kiekvienas asmuo, įgijęs ginklą savigynai, sportui ar medžioklei, privalo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos. Ją aprašo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Remiantis įstatymu perduoti asmeninį ginklą draudžiama.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Šiuo metu Lietuvai tiesioginio pavojaus nėra. Esame galingiausio karinio aljanso NATO dalis. Šiuo metu NATO ir sąjungininkai stiprina savo pajėgumus Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė yra stipri ir moderni kaip niekada anksčiau. Lietuvos kariuomenė nuolat treniruojasi įvairiose pratybose ir yra pasirengusi visiems įmanomiems scenarijams, o greitojo reagavimo pajėgos yra pasiruošusios nedelsiant reaguoti į visus kylančius iššūkius.