Verslo ir valstybės partnerystė: rengiamas naujas modelis kibernetinių kompetencijų spragų užpildymui
Vykdant projektą „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“, Krašto apsaugos ministerijos užsakymu parengta galimybių studija „Galimybių studija dėl viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo krypčių nustatymo ir kibernetinio saugumo kompetencijų ugdymo modelio sukūrimo ir jų pristatymo“, kuri pristatyta 2026 m. kovo 17 d. vykusiame renginyje. Krašto apsaugos ministerija subūrė kibernetinio saugumo ekspertus, verslo ir akademinės bendruomenės atstovus aptarti parengtos galimybių studijos rezultatus.
Viena iš renginio dalių buvo skirta viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo (VPSB) stiprinimui, siekiant sukurti Lietuvai pritaikytą kibernetinio saugumo kompetencijų ugdymo modelį, užtikrinantį ilgalaikį šalies atsparumą sparčiai kintančių grėsmių akivaizdoje.
Renginyje diskutuota, ar, siekiant tapti kibernetinio saugumo specialistu, būtina sukaupti 10 000 valandų patirties vienoje srityje, ar pakanka turėti kibernetinio saugumo sertifikatą, o gal užtenka baigti kibernetinio saugumo studijas. Vienareikšmiško atsakymo nėra – visi šie aspektai yra svarbūs ir tam tikru etapu gali turėti lemiamą įtaką karjerai.
Galimybių studijoje pažymėta, kad iki šiol įgūdžių stiprinimo srityje daug iniciatyvų vykdoma ad hoc principu, tačiau augantis kibernetinių atakų mastas reikalauja sisteminių pokyčių ugdymo srityje. Siekiant stiprinti nacionalinį talentų potencialą, būtina išsikelti strateginį tikslą ir sutelkti visus reikalingus išteklius jam pasiekti. Visų suinteresuotų šalių interesai sutampa: verslas ir institucijos siekia turėti aukštos kvalifikacijos specialistus, o aukštojo mokslo institucijos – daugiau galimybių rengti rinkos poreikius atitinkančius ekspertus.
Atlikta darbo rinkos analizė atskleidė ryškų atotrūkį tarp teorinio pasirengimo ir praktinių įgūdžių, kurie šiandien yra kritinis darbdavių lūkestis. Nors per pastaruosius trejus metus studijas baigė 413 specialistų, net 98 proc. darbdavių vis dar nurodo jaučiantys kompetencijų trūkumą. Tai patvirtina, kad formalaus parengimo universitetuose ir kitose mokymo įstaigose nepakanka. Identifikuotas kritinis SOC analitikų ir informacijos saugos vadovų (CISO) poreikis – specialistų, gebančių operatyviai valdyti incidentus ir vykdyti grėsmių stebėseną sudėtingose infrastruktūrose.
Ypatingas dėmesys diskusijose skirtas dirbtinio intelekto (DI) įtakai. Net 83 proc. darbdavių mano, kad ši virsmo technologija iš esmės keis reikalingas kompetencijas. DI daro atakas pigesnes ir sudėtingesnes, todėl specialistų rengimas turi būti orientuotas į gebėjimą nuolat prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir išlaikyti strateginį pranašumą.
Siekiant ilgalaikių rezultatų, siūloma atsisakyti trumpalaikio projektinio finansavimo ir kurti tęstines, nacionaliniu lygmeniu koordinuojamas programas. Privatus sektorius raginamas tapti ne tik paslaugų gavėju, bet ir aktyviu kibernetinio saugumo specialistų ekosistemos kūrėju, prisidedančiu prie inovacijų ir praktinės patirties perdavimo naujajai kartai.
Kaip organizacijos gali tapti „kibernetiniais poligonais“ ir kartu stiprinti nacionalinį kibernetinį atsparumą? Ar esame pasirengę momentui, kai dirbtinis intelektas perims reikšmingą dalį saugumo analitikų darbo?
Daugiau apie Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ekosistemą (nuo 4:33:50):
