Mokykloje Vytautą Gužą įtraukė skaitymas. Jis žavėjosi Lietuvos istorijos iškiliomis asmenybėmis Dariumi ir Girėnu, jų žygdarbiu, nepriklausomybės kovomis, signatarų gyvenimu. Tad turbūt nenuostabu, kad šeimoje jį vadino Vytautu Didžiuoju. Ir dėl tvirto charakterio, ir stropumo. Jis pravertė vėliau mokantis pienininkų mokykloje. Rašydamas laiškus į namus kartais pasirašydavau Kariūno pseudonimu. Vytautą traukė karo sritis, bet patiko ir pienininko profesija.
Jau dirbdamas buvo pasiųstas į buhalterių kursus Kaune. O ten gyvenimas virte virė. Taip nejučia jaunas vyras įsitraukė į antisovietinį judėjimą, dalyvavo Birželio sukilime, jam pasibaigus, grįžo į darbą pieninėje. Ramus gyvenimas tęsėsi neilgai. 1944 m. pradžioje įstojo į generolo Plechavičiaus formuojamą vietinę rinktinę. Ją išardžius, pateko į Vokietiją, kur mokėsi karinės žvalgybos mokykloje, o 1944 m. pabaigoje atsidūręs Lietuvoje nedelsdamas prisijungė prie partizanų būdamas 24-erių.
