D.U.K.

SIŪLOMOS TERITORIJOS ŽEMĖLAPIS

BENDROJI INFORMACIJA

1. Kas yra karinis poligonas?

Karinis poligonas – tai Krašto apsaugos ministerijos valdoma specialios paskirties teritorija, skirta visapusiškam karių rengimui.

2. Kodėl Lietuvos kariuomenei reikia papildomo karinio poligono?

Stipri Lietuvos kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Geopolitinė situacija, kai Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, verčia Lietuvą sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Lietuvos kariuomenei šiuo metu priklauso devyni kariniai poligonai, tačiau jų nebepakanka. Lietuvos kariuomenės modernizacija, steigiami nauji vienetai ir augantis NATO sąjungininkų karių skaičius reikalauja daugiau infrastruktūros karių treniruotėms. Naujo poligono įsteigimas būtinas, siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją.

Tai ilgalaikė investicija į mūsų šalies saugumą, kuri tarnaus dešimtmečius.

3. Kiek šiuo metu Lietuvoje yra karinių poligonų?

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų. Iki brigados lygmens mokymai bei pratybos gali vykti tik didžiuosiuose poligonuose - Pabradės ir Rūdninkų, kur treniruojasi JAV ir Vokietijos kariai, o kitos mokymų teritorijos skirtos mažesniems - iki kuopos ar bataliono lygmens vienetams.

4. Ar poligonas tikrai būtinas mažai šaliai kaip Lietuva?

Taip, naujas poligonas yra būtinas. Dabartinių devynių poligonų nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams.

Šiandien iki brigados lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, o Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos ir bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų. Tai riboja tiek nacionalinių pajėgų, tiek sąjungininkų parengtį.

Naujas poligonas yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 metų. Rusijos grėsmė reikalauja realių gynybinių pajėgumų, o ne simbolinių veiksmų.

5. Ar steigdami papildomą karinę teritoriją neskatiname dar didesnio konflikto su Rusija?

Rusija yra tikrasis agresorius, kuris vykdo karą prieš Ukrainą ir kelia grėsmę visai Europai. Lietuvos gynybos stiprinimas yra atsakas į realią grėsmę, o ne provokacija. Stipri gynyba atgraso nuo agresijos – tai patvirtina NATO kolektyvinės gynybos principas. Jei Lietuva nestiprins savo gynybos, jai iškils dar didesnė grėsmė. Kitų valstybių kaltinimai karo kurstymu yra Rusijos „dūmų uždanga“ savo agresijai pateisinti.

6. Kodėl sprendimai steigti naują poligoną priimti skubotai?

Geopolitinė situacija, kai Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, verčia Lietuvą sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Tokiu laikotarpiu svarbiausias yra visų mūsų saugumas ir solidarumas. Steigiant naujus karinius poligonus tikimės piliečių supratimo ir pasitikėjimo valstybe. Krašto apsaugos ministerija kviečia gyventojus į susitikimus. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamasi prieš priimant bet kokius sprendimus.

VIETOS PASIRINKIMAS

7. Kodėl pasirinkta teritorija prie Kapčiamiesčio?

Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kurią visada akcentuojame kaip reikalaujančią ypatingo dėmesio. Būtent šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis.

Kapčiamiesčio poligonas įsikurtų prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė rusijos sąjungininkė ir šiandien kontroliuojama autoritarinio Lukašenkos režimo. Tai leidžia stiprinti regiono gynybą būtent ten, kur to labiausiai reikia. Kartu geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.

Taip pat svarbu, kad čia nėra oro navigacijos apribojimų, kurie kitose vietovėse reikšmingai apsunkintų poligono funkcionavimą.

8. Kas priėmė sprendimą dėl poligono šioje vietovėje?

Potencialias teritorijas, tinkamas poligonui steigti vertino Lietuvos kariuomenė kartu su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Siūlymą svarstė Valstybės gynimo taryba, kurios sudėtyje yra Prezidentas (tarybos pirmininkas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas), Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Sprendimą steigti ar ne Kapčiamiestyje karinį poligoną priims Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs arba atmetęs specialųjį įstatymą.

9. Ar buvo svarstyti kiti variantai?

Taip, Lietuvos kariuomenė atrinko kelias tinkamiausias teritorijas ir atliko išsamų vertinimą. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Buvo įvertinti įvairūs kriterijai: gyventojų skaičius, privataus turto kiekis, kultūros paveldo objektai, rezervatai ir draustiniai, gamtosaugos reikalavimai ir kariniai poreikiai.

10. Ar steigiant poligoną buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę?

Svarbu akcentuoti, kad sprendimas dar nėra priimtas, – jį priims Lietuvos Respublikos Seimas po specialiojo įstatymo svarstymo.

Visiems gyventojų išsakytiems nuogąstavimams ieškoma kompromisų ir bandoma paaiškinti realią situaciją. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamės prieš priimant bet kokius sprendimus. Dedamos visos pastangos suderinti bendruomenės lūkesčius su šalies saugumo stiprinimo uždaviniais.

11. Kiek gyventojų, sodybų ir privačių sklypų patenka į poligono teritoriją?

Planuojamoje poligono ir karinio mokymo teritorijoje, kuri apima 14600 hektarų plotą Lazdijų rajono savivaldybėje, yra apie 1950 privačių sklypų, iš kurių 90 yra sodybos, o kiti – miškų ir žemės ūkio sklypai. Privatūs sklypai sudaro mažiau nei pusę visos numatomos poligono teritorijos, o likusi dalis yra valstybinė žemė. Absoliuti dauguma – daugiau nei 80 procentų visų privačių sklypų – yra miškų ūkio paskirties žemė, žemės ūkio paskirties sklypai sudaro mažiau nei 15 procentų, o sodybos užima mažiau nei 5 procentus visų sklypų teritorijos.

12. Kuo Kapčiamiesčio poligono steigimas svarbus Lietuvos kariuomenei?

Kapčiamiesčio poligono steigimas yra strategiškai svarbus Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui. Naujas poligonas padėtų užtikrinti Lietuvos kariuomenės karinio rengimo poreikius, kurie šiuo metu viršija esamų poligonų galimybes. Tai sumažintų esamų teritorijų apkrovą ir užtikrintų efektyvesnį pratybų grafiką. Be to, Kapčiamiesčio poligonas padėtų patenkinti augančius rezervo karių rengimo poreikius, kas yra kritiškai svarbu bendram šalies gynybiniam pasirengimui ir parengties lygio išlaikymui.

13. Kuri teritorijos dalis patenka į pasienio apsaugos zoną? Kokie ten taikomi ribojimai?

Planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorija nepatenka į valstybės išorės sienos apsaugos zoną su Baltarusija, kuri siekia 500 metrų nuo sienos. Pasienio zonoje pagal galiojančius teisės aktus draudžiama vykdyti veiklą, susijusią su ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių naudojimu. Kadangi poligono teritorija išdėstyta už šios apsaugos zonos ribų, minėti ribojimai nebus taikomi, o tai užtikrins galimybę nevaržomai vykdyti karines pratybas ir mokymus.

14. Kuo skirsis Kapčiamiesčio poligonas nuo Baltarusijoje esančio Gožos poligono?

Gožos poligonas kelia grėsmę Lietuvai, o Kapčiamiesčio poligonas – saugo Lietuvą.

Gožos poligonas Baltarusijoje yra kitoje sienos su Baltarusija pusėje ir mažiau nei 10 kilometrų nuo Druskininkų, tačiau apie jame vykstančią veiklą gyventojai nėra informuojami – tai uždaras autoritarinio režimo karinis objektas.

Priešingai, Kapčiamiesčio poligone treniruosis Lietuvos kariuomenės kariai, o gyventojai visada bus iš anksto informuojami, kada vyks pratybos. Bus skelbiami pratybų grafikai, įrengti informaciniai stendai su taisyklėmis ir kontaktais. Kai nevyks pratybos, teritorija bus prieinama gyventojams – galėsite grybauti, uogauti ir lankytis. Tai būtų skaidrus, demokratiškai įsteigtas poligonas, kurio veikla tarnaus mūsų šalies ir visos NATO gynybai.

PRATYBOS IR KARINĖ VEIKLA

15. Kokios pratybos vyks Kapčiamiesčio kariniame poligone?

Kapčiamiesčio kariniame poligone vyks Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

16. Kurioje dalyje vyks šaudymai ir kurioje tik manevravimas?

Planuojamo poligono teritorija bus padalinta į dvi funkcines zonas. Maždaug du trečdaliai teritorijos bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams – šioje dalyje nebus šaudyklų ir nevyks kovinis šaudymas. Kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio.

17. Kiek vienu metu poligone treniruosis karių? Ar jie bus tik Lietuvos ar visų NATO valstybių kariai?

Kapčiamiesčio poligone vienu metu galės treniruotis 3500-4000 karių brigados dydžio pratybose. Daugiausiai treniruosis Lietuvos kariuomenės kariai.

18. Ar bus Kapčiamiestyje padalinys, t. y. ar bus karių, kurie gyvens ir dirbs nuolatos?

Planuojama, kad Kapčiamiesčio poligone ir karinio mokymo teritorijoje nuolatos tarnybą vykdys apie 60 karių.

19. Ar kariams bus ieškoma nakvynės vietos? Pvz. ar bus įveiklinta ir apgyvendinta buvusi Kapčiamiesčio mokykla?

Esant poreikiui, karių apgyvendinimui bus įrengta nauja laikina arba nuolatinė infrastruktūra. Buvusi Kapčiamiesčio mokykla taip pat gali būti pritaikyta šiam tikslui.

20. Ar poligone treniruosis tik profesionalūs kariai ar ir šauktiniai?

Poligone treniruosis įvairūs Lietuvos kariuomenės padaliniai – tiek profesionalūs kariai, tiek šauktiniai, tiek rezervo kariai. Taip pat treniruotis galės Lietuvos šaulių sąjunga, o tai skatins regiono gyventojų pilietiškumą ir sąmoningumą.

21. Ar kariai atvyks tik trumpalaikėms pratyboms? Ar atvyks ilgesniam laikui su šeimomis?

Kariai atvyks pratyboms ir mokymams. Kadangi karinis miestelis nebus statomas, ilgalaikis apgyvendinimas su šeimomis nėra numatomas.

22. Kaip dažnai pratybos vyks? Ar bus šaudoma?

Taip, bus šaudoma – kovinio šaudymo zona bus vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

23. Koks galimas triukšmo lygis? Kaip gyventojai, gyvenantys arčiausiai, bus nuo to apsaugoti?

Pratybų metu bus triukšmo, tačiau aktyvūs veiksmai truks ganėtinai trumpai. Didesnio masto pratybos vyks apie 5 kartus per metus ir truks iki 10 dienų. Kovinio šaudymo zona bus įrengta vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, toliau nuo gyvenamųjų vietovių.

Triukšmo valdymo įstatymas karinei veiklai karinėse teritorijose nėra taikomas, tačiau bus imamasi visų įmanomų priemonių triukšmui mažinti. Gyventojai visada bus iš anksto informuojami apie planuojamas pratybas ir jų laiką.

24. Ar poligono teritorijoje nuolat bus karių (administracija)?

Taip, poligono teritorijoje nuolat dirbs karinis personalas, atsakingas už poligono priežiūrą.

25. Ar bus skelbiami pratybų grafikai? Kur gyventojai juos galės surasti?

Pratybų grafikai bus skelbiami informaciniuose stenduose prie poligono, taip pat savivaldybės internetinėje svetainėje. Informacija bus nuolat atnaujinama.

26. Ar teritorijoje skraidys sraigtasparniai ar dronai?

Didesnio masto pratybų metu skraidys sraigtasparniai ir dronai. Poligone treniruosis įvairių specialybių kariai: dronų operatoriai, inžinieriai, medikai, logistai, ryšininkai, oro gynybos kariai. Apie planuojamas pratybas, kurių metu skraidys sraigtasparniai ar dronai, gyventojai bus informuojami iš anksto.

27. Ar bus vykdomos pratybos nakties metu?

Taip, pratybos nakties metu vyksta, bet gerokai rečiau nei dieną. Naktinės pratybos sudaro apie 20 procentų nuo bendro pratybų laiko.

28. Kaip bus užtikrinta, kad pašaliniai asmenys netyčia nepatektų į pavojingas zonas?

Poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir / arba „Pavojingos teritorijos riba“).

Bus įrengti informaciniai stendai su lankymosi kariniame poligone taisyklėmis, atsakomybe už taisyklių nesilaikymą ir kontaktine informacija.

Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

KOMPENSACIJOS IR TURTAS

29. Kaip bus sprendžiami ginčai su gyventojais?

Jei kils ginčų, jie bus sprendžiami dialogo būdu ir ieškant kompromisų. Prieš priimant sprendimus vyksta susitikimai su bendruomene, kuriuose išklausomi gyventojų lūkesčiai.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai pagal atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, o tai užtikrins objektyvumą. Jei nepavyks susitarti dėl kompensacijos dydžio, gyventojai galės kreiptis į teismą.

30. Kas, kaip greitai ir kaip kompensuos patirtus gyventojų materialinius nuostolius?

Už valstybės perimamą turtą kompensacijas išmokės Krašto apsaugos ministerija. Kiekvienas žemės sklypas bus vertinamas individualiai nepriklausomų vertintojų, kompensacija bus mokama turtą įvertinus atkuriamosios vertės metodu. Bus atlyginama už žemę, pastatus, sodinius, medynus, negautą derlių, įdėtas lėšas ir visus kitus nuostolius, taip pat iškėlimo išlaidas.

Preliminariai visa privati žemė Kapčiamiesčio teritorijoje vertinama maždaug 40 milijonų eurų. Visa kompensacija nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Procesas prasidės po įstatymo priėmimo – bus atliekamas vertinimas, siunčiamas registruotas laiškas su detaliu apskaičiavimu, pasirašoma sutartis ir pinigai pervedami į banko sąskaitą pagal sutartą grafiką.

31. Kas bus daroma su privačiais sklypais, įeinančiais į poligono teritoriją?

Sklypai bus paimti visuomenės poreikiams, savininkams atlyginant pinigais pagal atkuriamąją vertę, nustatytą individualiu turto vertinimu. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus pinigais atlyginama žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė. Taip pat bus atlyginami visi kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių, įrenginių, želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo išlaidos.

32. Ar bus mokamos kompensacijos dėl keliamo triukšmo?

Pagal dabartinę teisinę praktiką, kompensacijos dėl keliamo triukšmo nėra mokamos.

33. Ar bus keičiama žemės sklypų paskirtis?

Taip, žemės naudojimo paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija bus skirta krašto apsaugos tikslams pagal specialaus įstatymo nuostatas.

NAUDA BENDRUOMENEI

34. Kaip poligono įsteigimas pagerins Kapčiamiesčio gyventojų buitį?

Lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą: kelius, vandentiekius, elektros tinklus. Poligono vystymui reikalingi darbuotojai – atsiranda naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, apgyvendinimo paslaugoms. Gerės kelių būklė ne tik prie poligono, bet ir privažiuojamieji keliai. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo, kad ten, kur kuriasi kariuomenės daliniai, auga vietos ekonomika, atsiranda naujų verslo galimybių, stiprėja bendruomeniškumas per bendrus renginius su kariuomene.

35. Kokią konkrečią finansinę naudą gaus Lazdijų rajono savivaldybė iš Kapčiamiesčio karinio poligono?

Tai pirmas kartas per 35 metus, kai savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Lazdijų rajono ir kitoms savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai. Be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus. Šios lėšos bus skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnaus tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms.

36. Kokią kitą naudą, be infrastruktūros investicijų, gaus Lazdijų rajono gyventojai?

Be tiesioginių infrastruktūros investicijų, savivaldybės su poligonais gaus išplėstą paramą civilinės gynybos srityje. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 milijonus eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 milijonų eurų. Gyventojai turės galimybę dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose, mokyklose bus plečiami jaunųjų šaulių būreliai, steigiami visuotinės gynybos centrai. Bus stiprinamos savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas. Visa tai didins bendruomenės saugumą, pilietiškumą ir pasirengimą krizinėms situacijoms.

37. Kokie yra teigiami aspektai remiantis kitų rajonų patirtimi?

Net 89 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad kariuomenės veikla jiems nekelia nepatogumų. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo konkrečią naudą: atnaujinta infrastruktūra, naujos darbo vietos, ekonomikos augimas regione, bendri renginiai su kariuomene, Lietuvos šaulių sąjungos treniruočių galimybės. Savivaldybės gauna investicijas į kelius, inžinerinius tinklus ir viešąją infrastruktūrą, kuri naudinga visiems gyventojams. Poligonai atveria naujas bendrystės formas tarp kariuomenės ir vietos žmonių.

38. Kokią ekonominę naudą duoda kariniai daliniai?

Tarptautiniai tyrimai iš JAV ir Latvijos aiškiai rodo, kad kariniai poligonai tampa tikrais regionų ekonomikos varikliais. Latvijos Ādaži savivaldybėje, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų (panašiai kaip Kėdainiuose), per vos penkerius metus po NATO pajėgų atvykimo 2017 metais atsirado 2 700 naujų darbo vietų – nuo 6 600 iki 9 330 dirbančiųjų.

JAV prestižinės RAND korporacijos tyrimai Kanzaso valstijoje (2,9 mln. gyventojų – beveik kaip Lietuvoje) atskleidė, kad kiekvienas tiesiogiai išleistas doleris palaiko beveik 4 dolerių vertės papildomą ekonominę veiklą. Kariuomenės 1,31 mlrd. dolerių metinės išlaidos sukūrė dar 3,92 mlrd. dolerių ekonominę veiklą – iš viso 5,23 mlrd. dolerių poveikį. Svarbiausia, kad 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos palaikė beveik tiek pat – 41 033 civilines darbo vietas privačiame sektoriuje.

Lietuvos duomenys patvirtina šią tendenciją – 2023 metais apskritys su kariniais poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be poligonų – tik 16,2 tūkst. eurų. Skirtingai nuo gamyklų ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai lieka dešimtmečiams, suteikdami regionams stabilumo garantiją.

39. Kokie galimi neigiami aspektai remiantis kitų rajonų patirtimi?

Esame atviri – pratybų metu pasitaikys triukšmo. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyks apie penkis kartus per metus ir truks iki dešimties dienų, tačiau aktyvūs veiksmai bus trumpalaikiai. Todėl gyventojams kylantys nepatogumai dėl triukšmo bus laikini.

Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, tačiau šis judėjimas nebus nuolatinis ir neribos įprasto kelių naudojimo. Kovinio šaudymo zona bus vakarinėje poligono dalyje, prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio, nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų. Du trečdaliai poligono teritorijos bus skirti manevravimui be kovinio šaudymo.

40. Ar yra numatyta galimybės įdarbinti vietos gyventojus?

Taip, karinio poligono ir infrastruktūros vystymui bus reikalingi darbuotojai. Atsiras naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, laikino apgyvendinimo paslaugoms, maitinimui ir kitoms paslaugoms.

41. Kiek darbo vietų atsiras civiliams ir kokia bus ekonominė nauda Pietų Lietuvai?

Vidutiniškai skaičiuojama, kad didesnio poligono aptarnavimui reikia apie 100 įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių, aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų. Darbo užmokestis priklausys nuo pareigybės ir Lietuvos Respublikos biudžetinėms įstaigoms nustatytų algų dydžių.

Be tiesioginių darbo vietų, poligono infrastruktūra ir vykdoma karinė veikla reikalaus paslaugų iš civilinio privataus sektoriaus – tai naudinga vietiniam verslui. Atsiras galimybių maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjams Pietų Lietuvoje.

43. Ar bus sudarytos pirmumo galimybės vietiniams teikti paslaugas (pvz. maitinimo)?

Didžiąja dalimi Lietuvos kariuomenės aprūpinimas vykdomas centralizuotai atliekant viešuosius pirkimus, kurie skelbiami centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje  sistemoje ir juose gali dalyvauti visos suinteresuotos Lietuvos įmonės.

Viešuosius pirkimus reglamentuojantys įstatymai vienų tiekėjų pirmumo teisės prieš kitus tiekėjus nenumato.

Tačiau, kai atliekami mažos vertės pirkimai neskelbiamos apklausos būdu, apklausiami pasirinkti tiekėjai. Todėl logiška, kad šiuo atveju tokie pirkimai būtų atliekami pasirenkant vietines arba Lazdijų rajono įmones ar asmenis ir taikant svarbiausius kriterijus -  kainą ir pristatymo laiką.

INFRASTRUKTŪRA IR KELIAI

43. Kokios investicijos planuojamos Kapčiamiesčio seniūnijai? Kurie keliai bus remontuojami, ar bus tiesiamų naujų? Ar bus investuojama į vandentvarką?

Bus modernizuojami ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už jų priežiūrą. Savivaldybėms kasmet bus skiriama dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Šios lėšos bus nukreiptos į infrastruktūrą, kuri tarnaus ir civilinėms, ir karinėms reikmėms: kelius, vandentiekius, elektros tinklus.

44. Kokia numatyta infrastruktūros plėtra? Ar bus tvarkomi ar tiesiami nauji keliai? Ar jie bus tik ties Kapčiamiesčiu? Jeigu ne, kas bus naudinga visai savivaldybei?

Infrastruktūros plėtra apims ne tik Kapčiamiesčio apylinkes. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą, savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama dalis gynybos biudžeto. Lėšos skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnauja tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Konkretūs prioritetai – kurie keliai bus remontuojami, ar bus investuojama į vandentvarką ar kitas sritis – bus sprendžiami savivaldybių pagal jų poreikius ir prioritetus.

45. Ar karinė technika vietos žmonėms trukdys eismui?

Gyventojai matys karinių vienetų judėjimą į karinį poligoną ir iš jo, bet tai nebus nuolatinis karinės technikos judėjimas apgyvendintose teritorijose ar civiliniuose keliuose, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą gyventojų reikmėms.

46. Kas bus su karinio poligono teritorijoje esančiais keliais?

Vietos gyventojams bus užtikrintas geresnis susisiekimas, nes planuojama modernizuoti ne tik poligono vidinį kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jo. Vietinės reikšmės keliai, patenkantys į karinio poligono teritoriją, bus perduoti Lietuvos kariuomenei, kuri bus atsakinga už jų priežiūrą ir tvarkymą.

Siekiant užtikrinti visuomenės interesus, šiems keliams bus nustatyti servitutai, leidžiantys gyventojams jais naudotis. Pratybų metu eismas poligono teritorijoje bus ribojamas, tačiau gyventojams bus užtikrintas susisiekimas alternatyviais keliais. Bendras gyventojų judėjimas nebus ribojamas.

47. Kokie bus kelių, esančių už Lietuvos kariuomenei priklausančios poligono teritorijos, tvarkymo (rekonstravimo) finansavimo šaltiniai?

Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB „Via Lietuva“.

Yra įprasta, jog Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.

Vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, gali būti naudojamas finansavimas Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Prireikus, tokie keliai bus tvarkomi pagal nustatytus prioritetus.

APLINKOSAUGA IR GAMTA

48. Ar yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas?

Steigiant poligoną, poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas, nes jis nėra privalomas. Lietuvos kariuomenė užtikrina minimalų poveikį aplinkai – stebi poligono teritorijoje esančių saugomų vietovių būklę ir imasi veiksmų, kad neišvengiamas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

49. Kokie draustiniai patenka į planuojamo poligono teritoriją? Kaip bus užtikrinta jų apsauga?

Į planuojamą Kapčiamiesčio karinio poligono teritoriją patenka keturi draustiniai: Krakinio telmologinis draustinis, Kuzapiškės telmologinis draustinis, Ančios miško pušies genetinis draustinis, Pertako ornitologinis draustinis. Vertinant draustinių išsidėstymą ir planuojamą karinę veiklą, didžiausia įtaka būtų Krakinio telmologiniam draustiniui, kadangi jis būtų arčiausiai kovinio šaudymo zonos. Kuzapiškės telmologiniam draustiniui, Ančios miško pušies genetiniam draustiniui ir Pertako ornitologiniam draustiniui karinės veiklos poveikis būtų nežymus, nes jie nutolę nuo intensyviausios veiklos zonų. Taip pat į planuojamo poigono teritoriją patenka Pertako biosferos poligonas.

Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

50. Kaip bus tvarkoma atliekos, tarša, vandens ir oro kokybė?

Visa veikla poligone vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus, kurie reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Moderniose kariuomenėse, įskaitant Lietuvos, taikomos aplinkosaugos priemonės: žalioji infrastruktūra, atsinaujinantys energijos šaltiniai, gamtos apsaugos protokolai.

51. Kaip derinamas nacionalinis saugumas su aplinkosauga?

Nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos – abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. NATO standartai reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Be saugios valstybės neįmanomas ir darnus gamtos vystymasis. Poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

52. Ar poligonui reikalingoje teritorijoje bus kertami miškai? Koks planuojamas iškirsti plotas?

Kapčiamiesčio poligone nenumatomi plyno miško kirtimai. Miško kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą, taktinį judėjimą bei šaudyklų įrengimą.

53. Ar bus atsižvelgta į gyvūnų susitelkimo vietas? Saugomus augalus ar paukščius, jei tokių yra?

Planuojamo poligono teritorijoje yra keturi draustiniai ir biosferos poligonas. Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

54. Ar į karinio poligono ribas patenka draustiniai?

Taip, į planuojamą poligono teritoriją patenka keturi draustiniai ir biosferos poligonas. Kapčiamiesčio karinio poligono teritorijose veikla būtų vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje, o manevravimui skirti du trečdaliai teritorijos turės minimalų poveikį gamtai.

55. Kaip būtų kompensuojama gamtai padaryta žala?

Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Visa veikla poligone bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus.

KULTŪROS PAVELDAS

56. Ar į karinio poligono ribas patenka kultūros vertybės?

Į Kapčiamiesčio karinio poligono teritoriją patenka du kultūros vertybių objektai: Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, vadinama Pinčiaragiu, bei partizanų žūties vieta. Kultūros paveldo objektai bus tinkamai įvertinti planuojant poligono infrastruktūrą ir veiklą, siekiant užtikrinti jų apsaugą. Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali kultūros paveldo apsauga.

Teritorijos atranką atliekant kultūros paveldo objektai buvo vienas iš kriterijų, ir Kapčiamiesčio teritorijoje kultūros vertybių objektų skaičius buvo vienas mažiausių iš visų svarstytų alternatyvų.

GYVENTOJŲ TEISĖS

57. Kas ir kokiomis sąlygomis išduos leidimus patekimui į teritoriją, jeigu jie bus reikalingi?

Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau reikia vadovautis lankymosi taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Poligonas nebus aptvertas tvora, bet bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais. Pratybų metu eismas bus ribojamas, bet užtikrinamas susisiekimas kitais keliais.

58. Ar gyventojai galės patekti į karinio poligono teritoriją?

Taip, gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Jos bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Šis poligonas nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.

59. Ar gyventojai galės grybauti, uogauti poligono teritorijoje?

Taip, gyventojų lankymasis, grybavimas ir uogavimas nedraudžiamas, kai nevyks pratybos. Reikės vadovautis lankymosi karinio poligono teritorijoje taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose. Tai nėra uždara karinė teritorija.

60. Kokiomis sąlygomis ir ar išvis galės verslas tęsti savo veiklą (pvz. baidarininkai)? Jei sąlygos vystyti verslą nebebus, kaip tai bus kompensuojama, nes gyventojai praras savo pastovius pajamų šaltinius?

Poligone vykstant karinėms pratyboms bet kokia civilinė veikla ribojama, tačiau ne pratybų metu verslas galės tęsti veiklą. Tai rodo Pabradės poligono patirtis, kur Žeimenos upė, tekanti per poligoną, toliau sėkmingai naudojama baidarių verslui. Tais atvejais, kai konkretus verslas dėl poligono įsteigimo nebegalės vykdyti savo veiklos, verslo savininkams bus išmokamos kompensacijos.

MEDŽIOKLĖ

61. Ar leidžiama medžioti kariniuose poligonuose?

Taip, leidžiama. Medžioklė vyksta poligono karinio viršininko nustatytu grafiku, kai nevyksta pratybos ar mokymai.

62. Kaip dėl medžiotojų ir jų turimų medžioklės plotų, ar jie išliks tie patys?

Medžioklė nėra uždrausta, kaip ir kituose kariniuose poligonuose. Medžiotojai galės veikti savo buvusioje teritorijoje, o ne visame poligone, laikydamiesi visų įprastų medžioklės taisyklių ir terminų.

63. Kokiomis sąlygomis bus galima medžioti, jeigu tai išvis bus galima?

Medžioklė bus galima karinio viršininko patvirtintais laikais ir tose teritorijose, kurios priklausė medžiotojams iki poligono įkūrimo. Poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai bus skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama – populiacijos reguliavimas vyks pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.

64. Ar nebus išmedžioti per daug gyvūnų?

Ne, poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama – populiacijos reguliavimas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.

POLIGONO VYSTYMAS

65. Kaip vyks karinio poligono steigimo darbai?

Karinis poligonas yra steigiamas specialiuoju įstatymu. Karinis poligonas bus pradedamas vystyti iš karto, kai tik jis bus įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka. Naujo poligono steigimas nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas – į jo vystymą taip pat yra įsitraukusios Aplinkos, Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.

66. Kokie statiniai bus įrengiami kariniame poligone? Koks plotas bus užstatomas?

Poligone būtų statomi tik pavieniai statiniai: šaudyklos, taktinio mokymo aikštelės, taikinių sistemos, administraciniai pastatai. Karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.

67. Ar bus nustatytos karinio poligono apsaugos zonos? Jei taip, kokio dydžio? Kokia veikla būtų ribojama?

Taip, Kapčiamiesčio karinio poligono apsaugos zona apims 100 metrų pločio žemės juostą nuo poligono sklypo ribos. Šioje apsaugos zonoje statybos ar statinių rekonstrukcija ar kita veikla, kuri numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, yra galima gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą.

68. Ar poligono teritorija bus aptverta?

Kapčiamiesčio poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau jis bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir/arba „Pavojingos teritorijos riba“) ir informaciniais stendais. Juose bus pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisyklės, atsakomybė už taisyklių nesilaikymą, kontaktinė informacija. Karinių pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

69. Kokie būtų poligono projekto įgyvendinimo terminai?

Poligonas bus vystomas per įmanomai trumpiausius terminus, kurie bus nustatyti įsigaliojusiame Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono įstatyme. Šiuo įstatymu yra sudarytos sąlygos įkurti karinį poligoną ir sukurti jo veiklai reikalingą infrastruktūrą.

TEISINIAI KLAUSIMAI

70. Ar bus reikalingas Savivaldybės tarybos pritarimas dėl karinio poligono steigimo? Ar turės būti sudaroma sutartis su savivaldybe?

Kapčiamiesčio karinis poligonas steigiamas įstatymu, todėl savivaldybės, į kurią pateks steigiamas karinis poligonas, tarybos pritarimas yra nereikalingas, sutartis su savivaldybe nepasirašoma. Galutinį sprendimą priims demokratiškai išrinkti Seimo nariai.

Atliekant poveikio veiklai analizę (kurios pagrindu rengiamas veiklos tęstinumo planas, atkūrimo planas) ar atliekant turto klasifikavimą pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo XI skirsnį, kurių metu identifikuojami kritiniai procesai, duomenų pasiekiamumas, nustatomi RPO, RTO, turi dalyvauti visi organizacijos darbuotojai. Veiklos padaliniai turi daugiausiai informacijos apie kritinius veiklos procesus, duomenų pasiekiamumo poreikius ir pan., tuo tarpu IT paslaugas ar veiklos atsparumą užtikinantys padaliniai turi daugiau informacijos kaip techniškai užtikrinti veiklos tęstinumą. Veiklos atsparumą užtikinantys padaliniai ar už saugumą atsakingi asmenys gali teikti pagalbą nustatant metodiką, kaip reikėtų identifikuoti kritinius procesus, duomenis ir pan.

Rizikos valdymas yra nuolatinė veikla „normaliu“/„kasdieniu“ organizacijos veiklos režimu. Pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašą rizikos vertinimas vykdoma kasmet arba įvykus esminiams pokyčiams organizacijoje pagal organizacijos patvirtintą Rizikos vertinimo ir valdymo tvarką. Pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 20.5 papunktį kibernetinio saugumo vadovas ir (ar) saugos įgaliotinis turi "organizuoti rizikos vertinimą ir dalyvauti rizikos vertinimo procese, rengti ir teikti tvirtinti kibernetinio saugumo subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui rizikos vertinimo ataskaitas ir rizikos valdymo planus”. Pažymėtina, kad reikėtų įvertinti, kiek organizacijoje yra tinklų ir informacinių sistemų ir tuo atveju, jei jų daug - rizikos vertinimus turėtų atlikti saugos įgaliotiniai. Tą organizacija nustato rengdama kibernetinio saugumo politikos dokumentus (Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 4 punktas), kurių šablonus rasite prisijungę prie KSIS.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 20.2 papunktį kibernetinio saugumo vadovas ir (ar) saugos įgaliotinis turi užtikrinti, kad kibernetinio saugumo politikos dokumentai būtų parengti ir periodiškai atnaujinami remiantis Kibernetinio saugumo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimais.

Kibernetinio saugumo įstatymo ir jį įgyvendinančio teisės akto tikslas – kibernetinio saugumo reikalavimų nustatymas organizacijoms, todėl visos šių teisės aktų nuostatos tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tinklų ir informacinėmis sistemomis, įskaitant organizacijos darbuotojų ir procesų aspektus. Pažymėtina, kad  sąvoka „tinklai ir informacinės sistemos“ yra plati ir pagal Kibernetinio saugumo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį apima elektroninių ryšių tinklus, bet kokius prietaisus arba tarpusavyje sujungtus arba susijusius prietaisus, arba skaitmeninius duomenis.

 Organizacijai paliekama teisė pasirinkti, kokius dokumentus norėtų tvirtinti. Tai gali būti atskiras pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 27 punktą reikalaujamas dokumentas Tinklų ir informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planas, arba organizacija gali  Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo V skirsnyje esančias nuostatas integruoti į bendrą organizacijos veiklos tęstinumo planą. Neabejotinai, tinklų ir informacinių sistemų veiklos tęstinumo užtikrinimas yra tik dalis planavimo veiklos, kurią organizacija turi atlikti, siekdama be trikdžių veikti jai nepalankiomis sąlygomis.

Organizacijos veiklos tęstinumo planavimo veiklose turi dalyvauti visi organizacijos darbuotojai. Veiklos padaliniai turi daugiausiai informacijos apie kritinius veiklos procesus, duomenų pasiekiamumo poreikius ir pan., tuo tarpu IT paslaugas ar veiklos atsparumą užtikinantys padaliniai turi daugiau informacijos kaip techniškai užtikrinti veiklos tęstinumą.

Rizikos valdymas yra nuolatinė veikla „normaliu“/„kasdieniu“ organizacijos veiklos režimu. Pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašą rizikos vertinimas vykdoma kasmet arba įvykus esminiams pokyčiams organizacijoje pagal organizacijos patvirtintą Rizikos vertinimo ir valdymo tvarką. Kiti toliau minimi planai yra skirti situacijoms, kai įvyksta incidentas ir jo nepavykus suvaldyti jis gali peraugti į krizę ir sustabdyti organizacijos veiklą. Pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašą, organizacija turi turėti Kibernetinių incidentų valdymo planą, Tinklų ir informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planą, detalius tinklų ir informacinių sistemų veiklos atkūrimo planus. Perėjimą nuo vieno plano prie kito lemia, kiek sėkmingai pavyksta suvaldyti situaciją tuo metu pagal planą ir nusistatytų toleravimo slenksčių viršijimas. Kadangi incidento valdymo metu svarbi laiko dimensija, negalima tęsti veiklos pagal vieną planą neribotai (pvz. „root cause“ paieška), svarbu laiku pereiti į kitą planą (ar pradėti vykdyti kitą planą lygiagrečiai) ar pradėti vykdyti kitą veiklą, kad organizacijai nebūtų padaryta didesnė žala.

Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindiniai kibernetinio saugumo elementai, kurių atžvilgių organizacija turi turėti suformavusi aiškią politiką ir jos pagrindu veikiančius procesus. Vienas iš šių elementų – kibernetinio saugumo rizikos analizės politika.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ detalizuoti reikalavimai rizikos vertinimo ir valdymo procesui. Dar daugiau informacijos, kaip vertinti rizikas, pateikta NKSC parengtame Kasmetinių rizikų vertinimo leidinyje.

Organizacija į Kibernetinio saugumo informacinę sistemą (KSIS) turi pateikti rizikos vertinimo ataskaitos ir rizikos valdymo plano patvirtinimo duomenis, nurodydamas patvirtinimo datą ir registracijos numerį bei rizikos vertinimo metu nustatytus apibendrintus rezultatus: identifikuotas grėsmes, jų tikimybę ir poveikį veiklai, rizikos lygius ir valdymo priemones. Šie dokumentai turi būti saugomi ne mažiau kaip 3 metus ir pateikti NKSC, atliekant kibernetinio saugumo subjekto patikrinimą.

Neeilinis organizacijos rizikos vertinimas gali būti atliekamas, kai įvyksta esminiai pokyčiai, darantys įtaką organizacijos veiklai ir kibernetiniam saugumui, pvz.:

• inicijuojama nauja arba iš esmės keičiama organizacijos veikla ir (ar) pagrindiniai veiklos procesai (teikiamos paslaugos);
  • sukuriama nauja tinklų ir informacinė sistema arba iš esmės modernizuojama jau veikianti;
  • atliekami esminiai tinklų ir informacinės sistemos programinės ir (ar) aparatinės įrangos pakeitimai;
  • įvyksta didelis kibernetinis incidentas;
  • pasikeičia tinklų ir informacinių sistemų priežiūros ir vystymo paslaugų tiekėjai, kurie organizacijai teikia kritines paslaugas.

Trečiosios šalys, teikiančios organizacijai pasaugas, be kitų sutartimis nustatytų įpareigojimų, turėtų ne rečiau kaip kartą per metus arba įvykus esminiams trečiosios šalies organizaciniams ar kitiems reikšmingiems pokyčiams, taip pat įvykus dideliam kibernetiniam incidentui atlikti tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo rizikos vertinimą, parengti ir organizacijos atsakingiems darbuotojams pateikti rizikos vertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo planą. Organizacijoje, kokio dydžio ji bebūtų, turi būti darbuotojas (kibernetinio saugumo vadovas ir (ar) saugos įgaliotinis), kuris turėtų išmanyti kibernetinio saugumo klausimus, formuoti organizacijos saugumo kryptį, rengti ir (ar) peržiūrėti kibernetinio saugumo politikos dokumentus, dalyvauti įvairiuose procesuose (rizikų vertinimo, pranešimų apie incidentus, pirkimų reikalavimų formavime ir pan.). Siūloma, kad būtent šis darbuotojas peržiūrėtų trečiųjų šalių pateiktą dokumentaciją ir teiktų tvirtinimui organizacijos vadovui.

Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindiniai kibernetinio saugumo elementai, kurių atžvilgių organizacija turi turėti suformavusi aiškią politiką ir jos pagrindu veikiančius procesus. Vienas iš šių elementų – tiekimo grandinės saugumas, įskaitant organizacijos ir jos paslaugų teikėjų santykius.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ detalizuoti reikalavimai teikėjų atrinkimui, sutartims. Dar daugiau informacijos, kaip pasirengti valdyti trečiųjų šalių teikėjų keliamą riziką, pateikta NKSC parengtame  Trečiųjų šalių valdymo rekomendacijų leidinyje.

Galutinė atsakomybė už organizacijos veiklą visada tenka vadovui. Neabejotinai,  už tiekimo grandinės saugumo valdymą atsakingi daugelis organizacijos darbuotojų, kurie rengia viešųjų pirkimų technines specifikacijas, vykdo trečiųjų šalių teikėjo patikrinimo procedūras, stebi sutarties reikalavimų vykdymą ir t.t. Šiuo metu Kibernetinio saugumo informacinėje sistemoje yra paskelbtas Tiekimo grandinės saugumo valdymo tvarkos šablonas, kuriame galite pamatyti, kaip atsakomybės yra paskirstomos organizacijoje.

Organizacijai turint trečiosios šalies teikėją, jo keliama rizika turi būti vertinama tiek viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek sutarties vykdymo metu.

Kiekviena organizacija savo veikloje turi vadovautis „due care“ ir „due diligance“ principais, t.y. kurti funkcionalumus/paslaugas/produktus taip, kad jie geriausiai/optimaliai atitiktų tikslus ir nuolat stebėti, kaip efektyviai funkcionalumai/paslaugos/produktai veikia. Pažymėtina, kad atsakomybė, kiek ir kokių trečiųjų šalių teikėjų bebūtų, visada liks organizacijos pusėje, todėl renkantis trečiųjų šalių teikėjus rekomenduojama juos įvertinti visais aspektais, pradedant viešųjų pirkimų techninių specifikacijų parengimu, ir baigiant viešai prieinamos informacijos tikrinimu. Atsižvelgiant į tai, prie kokių procesų, duomenų, tinklų ir informacinių sistemų gautų prieigą trečiųjų šalių teikėjai, atitinkamai siūloma nustatyti ir reikalavimus, susijusius su saugumo užtikrinimu. Kuo procesai, duomenys, tinklai ir informacinės sistemos kritiškesnės organizacijai, tuo reikalavimai, susiję su saugumu turi būti griežtesni.

Organizacija, pasirinkdama trečiosios šalies tiekėją, turi įvertinti visas su juo susijusias rizikas, kurias būtų galima sugrupuoti į: tiekėjo keliamas rizikas, organizacijos procesams, duomenims, tinklų ir informacinėms sistemoms keliamas rizikas ir sutarčių vykdymo rizikas. Tik įvertinusi šias rizikas ir nustačiusi jų valdymo priemones, bei aiškiai apibrėžusi reikalavimus trečiosioms šalims, organizacija pradiniame trečiosios šalies tiekėjo pasirinkimo etape vadovausis „due care“ ir „due diligance“ principais bei turės minimalų užtikrintumą dėl trečiųjų šalių teikėjo pasirinkimo.

Visgi, jei organizacijai nepavyksta su trečiosios šalies teikėju susitarti dėl informacijos, kuri padėtų įvertinti trečiosios šalies teikėją, gavimo, reikėtų prašyti nepriklausomos auditoriaus vertinimo ataskaitos (šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, kad audito ataskaitoje turėtų būti aptarti organizacijai rūpimi klausimai ir reikalavimai).

Vadovaujantis „due diligence“ principu kasmetinio rizikų vertinimo metu turi būti vertinama trečiųjų šalių teikėjų keliama rizika bei sutarčių vykdymo rizika. Sudarant sutartį būtina įtraukti reikalavimus, nustatytus Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 34 punkte. Kadangi šie reikalavimai susiję ir su kasdien atliekamomis veiklomis, turi būti vykdoma sutartyse nustatytų reikalavimų vykdymo stebėsena.

Jei programinė įranga įsigyjama kaip produktas ir daugiau kontaktų su teikėju nėra, užtektų įvertinti teikėją ir įsigyjamą produktą įsigijimo metu. Vis dėlto, jei įsigyjamas produktas yra su palaikymu, palaikymo paslaugas teikianti organizacija laikoma trečiosios šalies teikėju ir būtina vertinti jo keliamas rizikas nuolat.

Reikalavimas organizacijoje paskirti kibernetinio saugumo vadovą nustatytas Kibernetinio saugumo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Kibernetinio saugumo vadovas yra pagrindinis asmuo, remiantis organizacijos vadovą sprendžiant klausimus, susijusius su organizacijos kibernetinio saugumo užtikrinimu. Kibernetinio saugumo vadovas skiriamas organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu (įsakymu ar tvirtinant pareigybės aprašymą) ir yra tiesiogiai atskaitingas organizacijos vadovui už kibernetinio saugumo subjekto atitikties šio Kibernetinio saugumo įstatymo 14 ir 18 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinimą.

Pagrindinės kibernetinio saugumo vadovo funkcijos:

• organizuoti organizacijos atitikties teisės aktams vertinimus;
  • užtikrinti, kad kibernetinio saugumo politikos dokumentai būtų parengti ir periodiškai atnaujinami;
  • koordinuoti tinklų ir informacinių sistemų kibernetinių incidentų tyrimus;
  • organizuoti rizikos vertinimą ir dalyvauti rizikos vertinimo procese;
  • organizuoti darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

Detalesnės kibernetinio saugumo vadovo funkcijos nustatytos Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ bei pačios organizacijos rengiamuose kibernetinio saugumo politikos dokumentuose.

Reikalavimai kibernetinio saugumo vadovui nustatyti Kibernetinio saugumo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje ir yra šie:

• kibernetinio saugumo vadovas turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Šis reikalavimas galioja visiems kibernetinio saugumo subjektams, kaip jie apibrėžti Kibernetinio saugumo įstatyme, išskyrus tuos atvejus, kai kibernetinio saugumo subjektas yra fizinis asmuo (Kibernetinio saugumo įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Papildomų išimčių kibernetinio saugumo subjektams juridiniams asmenims dėl jų juridinio asmens teisinės formos nėra. Kibernetinio saugumo įstatymas nenustato būdo, kaip organizacija turėtų įsitikinti, ar kibernetinio saugumo vadovas atitinka Kibernetinio saugumo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą pareigą atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, todėl organizacija gali pati pasirinkti tinkamiausią būdą šio reikalavimo įgyvendinimui užtikrinti. Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, siekiantis eiti kibernetinio saugumo vadovo pareigas, norėdamas įrodyti atitiktį keliamiems reikalavimas, turi teisę gauti pažymas ar išrašus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Viešojo sektoriaus darbuotojų registro ar kitų registrų.
• kibernetinio saugumo vadovas negali turėti administracinės nuobaudos už teisės aktų pažeidimus tinklų ir informacinių sistemų ir asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos srityse, nuo kurios paskyrimo praėję mažiau kaip vieni metai;
• turi turėti ne mažiau kaip 2 metų patirtį informacinių technologijų, kibernetinio saugumo ar tinklų ir informacinių sistemų srityje arba šių sričių kvalifikaciją patvirtinantį aukštojo mokslo diplomą, tarptautiniu lygmeniu pripažįstamą kvalifikacijos sertifikatą arba Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo nustatyta tvarka būti išklausę mokymus ir išlaikę kibernetinio saugumo vadovo egzaminą.

Organizacija gali nustatyti ir kitus reikalavimus kibernetinio saugumo vadovui, pavyzdžiui, jei jis atliktų kitas funkcijas organizacijoje, atliekamos funkcijos reikalautų susipažinti su informacija, žymima slaptumo žymomis ir pan.

Organizacijai leidžiama iš trečiųjų šalių įsigyti paslaugas, kurias teikiant būtų atliekamos kibernetinio saugumo vadovo funkcijos.

Kibernetinio saugumo vadovui Kibernetinio saugumo įstatyme nėra nustatyta sankcijų. Vienintelis fizinis asmuo organizacijoje, kuriam nustatomos sankcijos, yra  organizacijos vadovas.

Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, kibernetinio saugumo subjekto valdymo organų nariai, vadovas ir jo įgaliotas asmuo, jeigu toks yra, ar kibernetinio saugumo subjektas, jeigu jis yra fizinis asmuo, privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo nustatyta tvarka išklausyti kibernetinio saugumo mokymus.

Tuo tarpu kibernetinio saugumo subjekto darbuotojų, jeigu tokių yra, švietimas kibernetinio saugumo srityje turi būti užtikrinamas nuolat pagal organizacijos nustatytą kibernetinės higienos praktikos organizavimo ir kibernetinio saugumo mokymų organizavimo ir vykdymo tvarką. Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“, nustatytas minimalus – kasmetinis – periodas kibernetinės higienos praktikos mokymų organizavimui kibernetinio saugumo subjekto darbuotojams. Pažymėtina, kad Kibernetinio saugumo įstatyme nustatyti minimalūs reikalavimai. Organizacija turi įsivertinti, kokių mokymų reikėtų papildomai ir juos organizuoti.

NKSC, identifikuodamas esminius ir svarbius kibernetinio saugumo subjektus, vertina iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją: pačių identifikuojamų subjektų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, savivaldybių įmonių ir savivaldybių įstaigų. Kibernetinio saugumo subjektai Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytiems sektoriams, subsektoriams ir subjekto rūšiai priskiriami pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, įvertinant visą įmonės vykdomą veiklą ir teikiamas paslaugas.

Esminių ir svarbių subjektų identifikavimo procese taip pat dalyvauja už atitinkamą veiklos sektorių atsakingos ministerijos. Subjektai taip pat turės teisę pateikti savanorišką prašymą būti įregistruotais Kibernetinio saugumo subjektų registre.

Gavus patvirtinimą iš NKSC, jog subjektas buvo įtraukas į kibernetinio saugumo subjektų registrą, reikės atlikti tam tikrus darbus. Pirmiausia, subjektas turės prisijungti prie Kibernetinio saugumo informacinės sistemos (KSIS) ir pateikti duomenis bei informaciją apie savo veiklą, teikiamų paslaugų pobūdį, veiklos sektorių, įmonės dydį, pajamas, kt.

Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo paskirti saugos įgaliotinį, atsakingą už konkrečios tinklų ir informacinės sistemos atitiktį Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimams. Kibernetinio saugumo vadovas strateginiame lygmenyje priima sprendimus remdamasis saugos įgaliotinių pateikta informacija. Vis dėl to, už kibernetinį saugumą atsakingi asmenys be kitų padalinių darbuotojų pagalbos negalės tinkamai vykdyti funkcijų.

Bet kuri organizacijoje esanti tinklų ir informacinė sistema turi turėti savininką (veiklos skyrių, kurio funkcijoms atlikti naudojama tinklų ir informacinė sistema). Jei toks priskyrimas nėra atliktas, tai turi būti padaryta ir pasirinktas tas veiklos skyrius, kuris geriausiai išmano tinklų ir informacinę sistemą. Būtent savininkai nustato tinklų ir informacinės sistemoje esančių duomenų kritiškumą, kas lemia, pvz. per kiek laiko duomenys ir tinklų ir informacinė sistema bus atstatyti praradimo atveju. Savininkai taip pat vertina rizikas, sprendžia dėl rizikų valdymo priemonių parinkimo, vykdo tinklų ir informacinių sistemų plėtros projektus ir, be abejo, atsako už tokių sutarčių vykdymą. IT padalinys remia veiklos padalinius, todėl jis dažniausiai negali būti daugelio tinklų ir informacinių sistemų savininku, išskyrus tas, kurais naudoja atlikdamas IT padalinio funkcijas. Net ir tuo atveju, jei tinklų ir informacinės sistemos yra įsigyjamos ir nėra valdomos organizacijos, atsakomybė dėl teikėjų parinkimo, specifikacijų rengimo ir sutarčių valdymo turi būti priskirtos susitarimo būdu.

Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį organizacijos į Kibernetinio saugumo subjektų registrą patenka pagal bendrųjų ar specialiųjų kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo kriterijus, o teisės aktais nustatyti reikalavimai tinklų ir informacinėms sistemoms taikomi toms organizacijos tinklų ir informacinėms sistemoms, kurios susietos / remia veiklą, pagal kurią organizacija pateko į  Kibernetinio saugumo subjektų registrą.

Pagal Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“, organizacija turi nustatyti turto valdymo tvarką, pagal kurią turi būti parengtas ir nuolat atnaujinamas tinklų ir informacinių sistemų turto sąrašas bei šio turto klasifikavimo reikalavimai.

Atsižvelgiant į minėtą klasifikaciją bei nustačius, kurios tinklų ir informacinės sistemos yra susietos / remia veiklą, pagal kurią organizacija pateko į  Kibernetinio saugumo subjektų registrą, siūloma šias tinklų ir informacines sistemas nurodyti Kibernetinio saugumo subjektų registre, kuris tvarkomas Kibernetinio saugumo informacinėje sistemoje.

Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo naujoji redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas nauja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

Reikalavimai dėl asmenų, kuriems sukaks 17 m., sveikatos patikrinimo įsigaliojo ir sveikatos tikrinimas portale e.sveikata dėl tinkamumo atlikti karinę tarnybą pradėtas nuo 2025 m. sausio 1 dienos.

Gyvename dinamiškoje ir kintančioje geopolitinėje, saugumo aplinkoje. Grėsmės ir rizikos, kylančios iš nedraugiškos kaimynystės, skatina daryti pokyčius ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai.

Karo prievolės įstatymo pakeitimai yra  reikalingi tam, kad atitiktų dabartinius krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės poreikius.

Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai mūsų visų saugumo labui.

Tam, kad patenkintume ginkluotųjų pajėgų poreikius, atlieptume politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 metų norima padidinti aktyviojo rezervo karių skaičių iki 50 000.

Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas naująja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

Esminiai pasikeitimai:

Mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, taip praplečiant kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, pabaigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.

17 metų jaunuoliai, kuriems atitinkamų metų šaukimo metu bus suėję arba sueis 18 metų, bus traukiami į metinį karo prievolininkų sąrašą su tikslu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus duomenis ir dokumentus, nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo karo tarnybai. Sulaukę 18 metų ir/arba baigę vidurinę ar profesinę mokyklą asmenys galėtų iš karto pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Asmenys į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 22 metus, o raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 39 metus.

Numatytos ir išimtys:

• karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, bus šaukiami iki tol, kol jiems sukaks 23 metai;
• raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol sukanka 39 metai;
• tie, kurie buvo paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, taip pat karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), bus šaukiami kol sukaks 31 metai.

Diferencijuojama tarnybos trukmė. Išlieka 9 mėnesių trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba. Atskirais atvejais ji gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Šios tarnybos sutrumpinimo tvarką, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius, karinės specialybės karinio parengimo reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams už 7-9 tarnybos mėnesius bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos

Savanoriškas pasirinkimas studentams. Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą, turėtų  šiuos pasirinkimus:  

• nuo 160 iki 200 dienų privalomąją karo tarnybą pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą, kuri būtų organizuojama dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus. Į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą;
• nuo 90 iki 120 dienų tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti, kurios taip pat būtų organizuojamos dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus. Į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą;
• 3 mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė karo prievolininkams įgijusiems Lietuvos kariuomenės trūkstamas profesijas (kvalifikacijas);
• įprastinė 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba sustabdžius studijas.

Reikalingų specialistų pritraukimas. Asmenys, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta  (pvz.,  aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai)  bus šaukiami atlikti tarnybą  trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį karinių žinių paketą. Mūsų tikslas – į kariuomenę pritraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

Ilginama tarnyba aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 metų, o rezervo kariai kviečiami į kartotinius mokymus nuo 20 iki 90 kalendorinių dienų siekiant atnaujinti reikiamas žinias ir įgūdžius per visą tarnybos laikotarpį.

Padidės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, kuris šiuo metu sudaro nuo 3,8 iki 4 tūkst. per metus. Skaičiuojama, kad nuo 2026 m. privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje kasmet atliks daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių, o aktyvaus rezervo karių skaičius iki 2030-ųjų pasieks 51 tūkst. žmonių.

Nauja paskata karo prievolininkams, atlikusiems 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą. Per 12 mėnesių nuo paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos baigusiems B kategorijos vairavimo kursus, išlaikiusiems egzaminus ir įgijusiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, bus atlyginamos kursų išlaidos pagal kursų išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet ne daugiau kaip 10 bazinių socialinių išmokų.

Nuo 2025 m. sausio 1 d.  visi 17 metų jaunuoliai ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 17 metų, privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba ir pateikti savo kontaktinius duomenis: el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį. Taip pat turi pateikti užpildytą nustatytos formos sveikatos būklės deklaraciją, kurios pagrindu bus atliekama pirminė nekontaktinė sveikatos patikra naudojantis asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir pačių asmenų pateikta informacija apie jų sveikatos būklę.

Jaunuoliai neturintys sveikatos sutrikimų bus įtraukti į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus ir jų sveikatos būklė bus tikrinama kontaktiniu būdu Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje ir bus nustatomas jo tinkamumas atlikti karo tarnybą.

Jaunuoliai, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, medikams įvertinus šiuos sutrikimus ir patvirtinus netinkamumą karo tarnybai, nebus įtraukiami į metinį karo prievolininkų sąrašą ir toliau nedalyvaus šaukimo procese.

17-mečiams pateikti kontaktinius duomenis ir atlikti sveikatos patikrą yra būtina, norint užtikrinti sklandų karo prievolininkų šaukimo procesą.

Išplėstas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos teisinis reglamentavimas. Piliečiams, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, išlieka galimybė atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tarnybos trukmė prailginama iki 12 mėnesių ir  bus atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose, kurios veikia asmenų su negalia apsaugos, socialinės atskirties mažinimo, švietimo ir kultūros skatinimo, humanitarinės pagalbos teikimo, sveikatos apsaugos, pilietinio ugdymo srityse, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.

Įstatymo pakeitimais įtvirtinama alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, nepriklausoma nuo karių kontrolės ir priežiūros ir krašto apsaugos sistemos institucijų. Atsižvelgiant į tai, nuo 2026 m. sausio 1 d. alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba bus administruojama ne karo prievolę administruojančios krašto apsaugos institucijos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, taip užtikrinant atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal dabartinį modelį į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami vyrai, o moterims paliekamas savanoriškumo principas. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą Tėvynei, tokios sąlygos būtų sudaromos.

Jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje, patekę į metinį karo prievolininkų sąrašą arba pareiškę norą atlikti karo tarnybą, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys ir gyvenantys Lietuvoje:

• sustabdyti savo studijas ir atvykti įprastai 9 mėn. pradinei privalomajai karo tarnybai;
• pasirinkti atlikti tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą;
• atlikti tarnybą pagal kitas Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas mokymo programas.

Baigę mokyklą jaunuoliai paprastai dar nėra sukūrę profesinės karjeros, neturi šeiminių ar finansinių įsipareigojimų, kurie galėtų lemti sudėtingesnes situacijas dėl karo tarnybos atlikimo ir skatintų taikyti išimtis dėl tarnybos atidėjimo.

Iš karto po mokyklos pašauktiems atlikti karo tarnybą vaikinams nebus sutrukdytos studijos. Karinės tarnybos metu įgyti nauji įgūdžiai ir patirtys padės jaunuoliams labiau apsispręsti dėl tolimesnių savo gyvenimo ir profesinės karjeros tikslų. 

Kuo anksčiau jaunuolis atliks privalomąją pradinę karo tarnybą, tuo anksčiau ją baigęs galės įgyvendinti kitus savo tikslus.

Tai vertinga galimybė įgyti karinių žinių, sustiprinti fizinę ir psichologinę ištvermę, rasti naujų bendraminčių ir pašaukimų ir būti pasiruošus prisidėti prie valstybės gynybos.

Skatiname jaunuolius, kurie po pirminio sveikatos patikrinimopripažinti neturintys sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti tarnybos, nelaukti kol bus pašaukti ir teikti prašymą tarnauti savanoriškai. Savanoriška privalomoji pradinė karo tarnyba suteikia daugiau naudų: 

• galimybė pasirinkti karinį dalinį, kuriame atlikti tarnybą;
• galimybė pasirinkti tarnybos laiką;
• didesnės finansinės išmokos. Norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems iki metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo arba nepatekusiems į metinį karo prievolininkų sąrašą išmokos didinamos 30 procentų. Norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems paskelbus šį sąrašą, tačiau ne vėliau kaip iki paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo dienos, išmokos didinamos 15 procentų.

Norintys savanoriškai atlikti karinę tarnybą gali užpildyti karys.lt puslapyje esančią anketą arba kreiptis į artimiausią pagal gyvenamąją vietą Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos teritorinį padalinį.

Sveikatos priežiūra ir ligos išmokos

Nuo 2026 m. sausio 1 d. privalomosios pradinės karo tarnybos kariai bus draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Tačiau prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas išliks tiems kariams, kurie tarnybos metu gaus pajamas iš individualios veiklos.

Tarnybos metu kariai yra taip pat draudžiami pensijų, nedarbo, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Kariams yra teikiamos visos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos krašto apsaugos sistemos ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų.

Apgyvendinimas, maitinimas ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna pilną valstybės išlaikymą:  apgyvendinimą, maitinimą, aprangą.

Kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinių socialinių išmokų (BSI*) (322 Eur) dydžio išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Už laisvas nuo tarnybos dienas kariams mokama nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Šiuo metu vienos paros maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra 16,5 Eur. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės karių aprūpinti maistu.

Sukaupta skatinamoji piniginė išmoka

Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį kaupiamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Šiuo metu išmokos siekia:

• 4 BSI*, t. y. 280 Eur per mėn. – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
• 3 BSI*, t. y. 210 Eur per mėn. – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai;
• 2 BSI*, t. y. 140 Eur per mėn. – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.

Nuo 2026 metų šios išmokos didinamos 3 kartus:

• 7–9 tarnybos mėnesiais privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims;
• 3 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas).

Be to, savo noru privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie norą atlikti tarnybą pareiškė iki metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo arba kurie nebuvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą, išmokos didinamos dar 30 procentų, o asmenims, kurie buvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą ir norą atlikti tarnybą pareiškė po šio sąrašo paskelbimo, tačiau ne vėliau kaip iki įsakymo dėl paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo dienos, išmokos didinamos 15 procentų.

Premija už pavyzdingą tarnybą

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį. Šiuo metu premijos dydis – 3,7 BSI* dydžio (259 Eur).

Piniginė parama karių vaikams

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 BSI* dydžio (105 Eur) išmoka per mėnesį. Jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas. Išmokos mokamos iš savivaldybių lėšų.

Daugiau apie socialines garantijas: https://kam.lt/socialine-sauga/nuolatines-privalomosios-pradines-karo-tarnybos-nppkt-kariu-socialines-garantijos/sveikatos-prieziura-ir-socialinis-draudimas/.

*Pastaba: 2025 m. 1 BSI = 70, Eur, o nuo 2026 m. numatoma ją didinti keliais eurais. Patvirtinus naują BSI, atitinkamai didės ir visos pagal BSI apskaičiuojamos išmokos. 

Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytas kur kas platesnis subjektų, kuriems turėtų būti taikomas reguliavimas, spektras. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo procesas, vykdytas pagal Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką, neatitinka Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų subjektų identifikavimo kriterijų ir tikslų. Pagal atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą išskiriamos tik dvi subjektų grupės – esminių ir svarbių subjektų. Tad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, įsigaliojus atnaujintam Kibernetinio saugumo įstatymui,  bus identifikuojami pagal naujus kriterijus.

Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, kurie nebūtų identifikuoti kaip kibernetinio saugumo subjektai, turėtų teisę netaikyti kibernetinio saugumo reikalavimų. Pažymėtina, kad tai yra labiau teorinio pobūdžio teisė, nes numatoma, kad visi ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai bus įtraukti į Kibernetinio saugumo subjektų registrą.

Atsižvelgiant į tai, kad Kibernetinio saugumo įstatyme neliko „ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros“ sąvokos, buvo pakeisti kiti įstatymai, susiję su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąvokos keitimu.

Tiekimo grandinės spragos gali kelti didelę riziką kibernetinio saugumo subjektams. Vienas iš įstatyme įtvirtintų kibernetinio saugumo reikalavimų kibernetinio saugumo subjektams yra užtikrinti tiekimo grandinės saugumą. Kibernetinio saugumo įstatyme ir Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo projekte nustatytais reikalavimais tiekimo grandinių saugumo užtikrinimui yra siekiama pagerinti bendrą tiekimo grandinių atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir sumažinti galimą pažeidimų poveikį.

Kibernetinio saugumo subjektai privalo nuolat stebėti ir peržiūrėti visus aspektus, kylančius iš savo ir tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sutartinių santykių. Kibernetinio saugumo subjektai privalo reikalauti ir įsitikinti, jog tiekėjai  atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, turi incidentų valdymo planus, atitinkamus saugumo sertifikatus, įvykus kibernetiniam incidentui bendradarbiaus su kibernetinio saugumo subjektu ir pan.

Kibernetinio saugumo kultūros stiprinimas yra vienas iš Kibernetinio saugumo įstatyme įtvirtintų kibernetinio saugumo reikalavimų. Pagal įstatymo reikalavimus, kibernetinio saugumo subjektai turės diegti ir palaikyti kibernetinės higienos praktiką ir vykdyti reguliarius kibernetinio saugumo mokymus.

Kibernetinio saugumo subjekto valdymo organų nariai, vadovas ir jo įgaliotas asmuo privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus NKSC vadovo nustatyta tvarka išklausyti kibernetinio saugumo mokymus bei užtikrinti kibernetinio saugumo subjekto darbuotojų nuolatinį švietimą kibernetinio saugumo srityje. Vadovų ir darbuotojų mokymasis leis įgyti pakankamai žinių ir įgūdžių gebėti nustatyti kibernetinio saugumo rizikas ir įvertinti jų poveikį organizacijos teikiamoms paslaugoms. Šis reikalavimas padėtųkibernetinio saugumo subjekto vadovui arba jo įgaliotam asmeniui užtikrinti, kad kibernetinio saugumo subjektas laikytųsi įstatyme jam nustatytų pareigų, ir prižiūrėti jų laikymąsi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas).

Krašto apsaugos ministerija Vyriausybės nutarimą parengė vadovaudamasi 2024 m. spalio 18 d. įsigaliojusiu atnaujintu Kibernetinio saugumo įstatymu ir siekdama įgyvendinti TIS 2 direktyvą.

Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinti:

• Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas (parengtas vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu);
• Kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo pagal specialiuosius kriterijus metodika (parengtas vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi);
• Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas (parengtas vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu);
• Vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo kibernetinio saugumo subjektams tvarkos aprašas (parengtas atsižvelgiant į Kibernetinio saugumo įstatymo 28 straipsnio 6 dalį);
• Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašas;
• Atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamomis papildomomis elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugomis dydžių nustatymo kriterijų ir atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašas.

• Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi bei 4 straipsnio 1 d. yra suvokiama kaip nuosekli sistema, apimanti Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo srities strateginius tikslus, nustatytus:
  • Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje;
  • Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane;
  • Seimo tvirtinamoje Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje;
  • Vyriausybės tvirtinamoje Nacionalinėje kibernetinio saugumo plėtros programoje.

Būtent šie strateginio planavimo dokumentai ar jų dalys kartu su Kibernetinio saugumo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais sudaro nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją.

Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodika tapo neaktuali į nacionalinę teisę perkeliant TIS 2 direktyvos nuostatas. Kibernetinio saugumo įstatyme (TIS 2 direktyvoje) nustatytas kur kas platesnis subjektų, kuriems taikomas naujasis reguliavimas, spektras. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo procesas, vykdytas pagal Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką, neatitinka Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų subjektų identifikavimo kriterijų ir tikslų. Pagal atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą išskiriamos tik dvi subjektų grupės – esminių ir svarbių subjektų. Tad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, įsigaliojus atnaujintam Kibernetinio saugumo įstatymui,  bus identifikuojami pagal naujus kriterijus.

• Europos Komisijos priimti įgyvendinimo aktai, taikomi konkretiems sektoriams

Kaip numato TIS 2 direktyva, iš kibernetinio saugumo subjektų grupės išskiriamai specialiajai subjektų grupei (t.y. DNS paslaugų teikėjas, aukščiausio lygio domenų vardų registravimo paslaugas teikiantis subjektas, debesijos paslaugų teikėjas, duomenų centrų paslaugų teikėjas, paskirstytojo turinio teikimo tinklo paslaugų teikėjas, valdomų paslaugų teikėjas, valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjas, elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjas, interneto paieškos sistemų ir socialinių tinklų paslaugų platformų paslaugų teikėjas) ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjui gali būti nustatyti Europos Komisijos priimami tiesioginio taikymo įgyvendinamieji teisės aktai. Atnaujintame Kibernetinio saugumo įstatyme nustatyta (18 str. 3 d.), kad Europos Komisija šiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose taip pat išsamiau apibrėžia atvejus, kai kibernetinis incidentas laikomas dideliu. Šių teisės aktų priežiūrą Lietuvoje vykdys Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Atkreipiame dėmesį, kad specialieji subjektai privalės užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį tik šiuose teisės aktuose nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms.

Europos Komisija 2024 m. spalio 17 d.  priėmė tiesioginio taikymo įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/2690, skirtą minėtai specialiųjų subjektų grupei ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams. Šis reglamentas nustato TIS 2 direktyvos taikymo taisykles, susijusias su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techniniais ir metodiniais reikalavimais ir apibrėžia išsamesnius atvejus, kuriais kibernetinis incidentas laikomas dideliu. Šis Komisijos  įgyvendinimo reglamentas įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d.

Daugiau informacijos:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas  Nr. 945 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo. Prieiga per internetą  https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/22f960219fff11ef9db2c9aaf9c67042?jfwid=-fir4nh877

2024-10-17 pranešimas spaudai, Briuselis. Naujos taisyklės ES ypatingos svarbos subjektų ir tinklų kibernetiniam saugumui didinti. Prieiga per internetą https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_24_5342

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) rengiamos įgyvendinimo gairės dėl 2024 m. spalio 17 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2690

Atnaujintas Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas  (toliau – Kibernetinio saugumo įstatymas) parengtas siekiant įgyvendinti TIS 2 direktyvą. TIS 2 direktyva nustato priemones, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES). Šią direktyvą visos ES valstybės narės buvo įpareigotos perkelti į nacionalinę teisę iki 2024 m. spalio 17 d.

Atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas buvo priimtas 2024 m. liepos 11 d. ir  įsigaliojo 2024 m. spalio 18 dieną.

Visa informacija: https://kam.lt/kibernetinio-saugumo-istatymas/

Atrinkti ir pašaukti į tarnybą rezerve asmenys įgyja kario statusą su visomis atsakomybėmis ir garantijomis.

Kandidatai turės pateikti prašymą dėl pašaukimo į tarnybą rezerve, pasitikrinti sveikatą, pasirinkti Jums tinkamą tarnybos pradžios datą.

Artimiausiu metu su Jumis susisieks Lietuvos kariuomenės įgalioti asmenys, kurie individualiai įvertins Jūsų galimybes atlikti tarnybą karo komendantūrose, informuos apie tarnybos sąlygas ir atrankos procedūras.

Karo komendantūra (KK) – karinė institucija užtikrinanti civilių ir kariškių bendradarbiavimą apibrėžtoje teritorijoje (savivaldybės, regiono (apskrities)).

• Pagrindinės funkcijos: personalo, turto ir paslaugų mobilizacija, t.y. Kariuomenės ir/arba Ginkluotųjų pajėgų atstovavimas mobilizacijos procese nustatytoje teritorijoje (savivaldybėje);
• Karo padėties įstatyme numatytų funkcijų atlikimas, įskaitant komendanto valandos ir svarbių objektų apsaugos užtikrinimą;
• civilių-kariškių savitarpio paramos užtikrinimas (pagalba evakuojant gyventojus, organizuojant įtvirtinimų statymą ir pan.) 

Kibernetinio saugumo subjektai Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytiems sektoriams, subsektoriams ir subjekto rūšiai priskiriami pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodus. Pagal bendruosius ir specialiuosius kriterijus bus vertinama visa įmonės veikla ir nustačius, kad  įmonė vykdo bent vieną veiklą, pagal kurią patenka ir į esminių ir į svarbių subjektų kategorijas, ji bus priskiriama atitinkamai subjektų kategorijai.

Karo komendantūros (KK) veikia ir dabar. Tačiau vyksta reorganizacija. Anksčiau KK turėjo siauresnes funkcijas, o sujungus su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT), be karo prievolės administravimo prisidės ir Komendantinių vienetų rengimas.

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis gali artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Pasibaigus aktyviam registracijos periodui prie karo komendantūrų prisijungti norintys asmenys gali registruotis ir toliau.

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, savo savivaldybėje rūpinsis svarbių objektų apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto mobilizacijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Į komendantūras nebūtų priimti tikrosios karo tarnybos kariai, aktyviojo rezervo kariai, civiliniame mobilizaciniame personalo rezerve esantys asmenys, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai ir komendantinių vienetų šauliai  ir kiti asmenys, priklausantys organizacijoms, kurios paskelbus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi (Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir kt.). Tokiems asmenims ir taip jau numatyta vieta Valstybės (tiek karinės tiek civilinės) gynybos struktūroje, o LŠS Komendantinių vienetų šauliai automatiškai yra priskirti savo savivaldybės komendantūros komendantiniam vienetui.

Pratybų ir mokymų metu rezervo kariai turės socialines ir kitas garantijas, kurios numatytos ir taikomos visiems kariams: bus mokamas kariams nustatytas tarnybinis atlyginimas arba išmokamas pagrindiniame darbe gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, aprūpinama apranga, maistu ir gyvenamąja patalpa, bus kompensuojamos kelionės išlaidos. Pratybų ir mokymų ar užduočių vykdymo metu rezervo kariai bus aprūpinami reikalinga ekipuote, ginkluote ir kitomis būtinomis tarnybai priemonėmis

Pilietiškų asmenų, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos karinį rengimą taikos metu karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) ir Kariuomenės mokymo institucijos.

Asmenys suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3-10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Pirmieji mokymai planuojami šių metų spalio-lapkričio mėnesiais ir truks 10 dienų nepertraukiamai. 2024 m. planuojama pašaukti 210 rezervistų.

Numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, juos tikrins Karinės sveikatos priežiūros įstaigos.

Bus vertinami Lietuvos kariuomenės poreikiai, t.y. į tarnybą priimamų individualios savybės, patirtis, parengimas, turima kvalifikacija (tinkamos sveikatos būklės, kurių veiksnumas nėra apribotas, kurie nėra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese ar pan.), tinkamumas pareigoms, į kurias planuojama juos skirti.

Per metus nepertraukiamam 10 d. baziniam kursui planuojama pašaukti nuo 1 iki 2 tūkst. rezervistų. Tačiau su kiti užsirašę ir atrinkti piliečiai bus kviečiami savo savivaldybėse į įvairius užsiėmimus, kur įgys žinių ir įgūdžių, būtinų Komendantinio vieneto kariui.

Visų specialybių ir išsilavinimo patriotiškai nusiteikę žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Vyrai ir moterys gali kreiptis į savo miesto komendantūras. Svarbu pabrėžti, kad į tarnybą komendantūroje žmonės bus priimti pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją, bei tinkamumą pareigoms, į kurias planuojama skirti.

Visgi pažymėtina, jog į komendantūras nebus priimti tikrosios karo tarnybos kariai, aktyviojo rezervo kariai, civiliniame mobilizaciniame personalo rezerve esantys asmenys, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai ir komendantinių vienetų šauliai ir kiti asmenys, priklausantys organizacijoms, kurios paskelbus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi (Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir kt.) ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas).

Taip pat svarbu žinoti, kad tarnybos rezerve (komendantūroje) atlikimas neatleidžia nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tų, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Karo komendantūrą sudaro komendantas, jo pavaduotojas, štabas, įskaitant Karo prievolės ir komplektavimo personalą, ir komendantinis vienetas (savivaldybėje paprastai kuopa).

Komendantūra formuojama iš Profesinės karo tarnybos karių, Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, LŠS komendantinių šaulių, užsirašiusiųjų į komendantinius vienetus piliečių (parengtojo ir neparengtojo rezervo karių) ir bendra tvarka mobilizuojamų parengtojo rezervo karių (tuo atveju, jeigu neužtenka aukščiau išvardintų kategorijų karių).

Karo komendantūros (KK) reorganizuojamos ir jungiamos su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT). Taikos metu KK užtikrins karo prievolininkų administravimą, šaukimą į nenuolatinę privalomąją arba rezervo tarnybą, verbavimą į profesinę arba Savanoriškąją nenuolatinę karo tarnybą (SNKT). Taip pat jos rengs ir derins su savivaldybių administracijomis mobilizacijos, svarbių objektų apsaugos ir kitus planus, rengs Komendantinių vienetų rezervo karius.

Komendantūrų sukūrimo tikslas vykdyti pasirengimą mobilizacijai bei užnugario saugumo užtikrinimą. Nauda visuomenei yra jos saugumo užtikrinimas tiek siauresne prasme (savivaldybėse), tiek plačiąją – laiku mobilizuota ir aprūpinta Kariuomenė.

Be to Komendantiniai vienetai prie komendantūrų sudaro sąlygas aktyviems, patriotiškiems piliečiams rengtis ir prisidėti prie Valstybės gynimo

NKSC, kibernetinio saugumo subjektų patikrinimo metu, nustatęs Kibernetinio saugumo įstatymo pažeidimą (pavojingas, vidutinio pavojingumo ir nedidelio pavojingumo), gali taikyti vieną ar kelias įstatyme numatytas vykdymo užtikrinimo priemones:

Taikydamas bet kurią iš įstatyme nurodytų vykdymo užtikrinimo priemonių, NKSC atsižvelgia į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes ir į kitas įstatyme nustatytas sąlygas, kurios sunkintų arba lengvintų subjekto atsakomybę. Pavyzdžiui, atsakomybę sunkinančios aplinkybės būtų pažeidimo padarymas pakartotinai, subjektas neištaisė trūkumų pagal NKSC pateiktus nurodymus, trukdė  vykdyti kibernetinio saugumo audito ar stebėsenos pareigūno veiklą, slėpė padarytą pažeidimą ir kt. Ir atvirkščiai, subjekto atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra subjekto veiksmai, kuriais jis savo noru užkirto kelią turtinei ar neturtinei žalai atsirasti, atlygino padarytą žalą, pripažino pažeidimą ir padėjo NKSC patikrinimo metu ir kt.

Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimus tik esminio subjekto vadovas gali būti laikinai nušalintas nuo pareigų bendrosios kompetencijos apylinkės teismo nutartimi. Prašymą nušalinti esminio subjekto vadovą pateikia NKSC (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 33 str.). Taip pat tik esminiam subjektui gali būti laikinai stabdoma teisė užsiimti dalimi esminio subjekto vykdomos veiklos ar visa jo vykdoma veikla arba teisė teikti paslaugas (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 32 str.).

Numatyta, kad NKSC vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Kibernetinio saugumo įstatymu gali skirti baudas kibernetinio saugumo subjektams, kurių dydis skiriasi:

Visi kibernetiniai incidentai yra skirstomi į didelius, nedidelius ir vos neįvykusius incidentus.

Kibernetinio saugumo įstatyme nustatyta pareiga esminiams ir svarbiems subjektams pranešti NKSC ne tik apie didelį kibernetinį incidentą, bet ir apie kitus kibernetinius incidentus, taip pat nustatyta, koks turi būti pranešimo apie incidentą turinys.

Nauja redakcija išdėstytame Nacionaliniame kibernetinių incidentų valdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ detalizuojami didelio incidento požymiai, kibernetinių incidentų valdymo ir informavimo apie juos procesai. Laikoma, kad įvyko didelis incidentas, kai:

• organizacija patiria ar gali patirti didelių paslaugų teikimo sutrikimų ir kibernetinis incidentas atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1)         paslaugos trikdomos visoje Lietuvos teritorijoje ir (ar) bent vienoje Europos Sąjungos arba NATO šalyje;

2)         tinklų ir informacinės sistemos veikla trikdoma 2 ar daugiau valandų;

3)         paveiktų paslaugų gavėjų ar kompiuterizuotų darbo vietų skaičius lygus arba didesnis nei 1 000, arba 25 procentai (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis);

4)         paveikti 1 000 arba 25 procentų (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis) paslaugų gavėjų asmens duomenys ar kiti organizacijos saugomi paslaugų gavėjų duomenys;

5)         organizacija nebegali užtikrinti teisės aktuose jo veiklai nustatytų reikalavimų įgyvendinimo;

6)         prarastos arba atskleistos komercinės paslaptys arba įslaptinta informacija;

7)         per 6 mėnesius patiriamas daugiau nei vienas analogiškas kibernetinis incidentas, incidentų pagrindinė priežastis sutampa, o finansinių nuostolių dydis siekia kitame punkte numatytas vertes;

• organizacija patiria ar gali patirti didelių finansinių nuostolių, lygių arba didesnių nei 500 000 Eur, arba 5 procentų kibernetinio saugumo subjekto praėjusių finansinių metų apyvartos (atsižvelgiant į tai, kuri suma yra mažesnė);
  • kibernetinis incidentas paveikė arba gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis, sukeldamas didelę turtinę arba neturtinę žalą, atitinkančią bent vieną iš šių kriterijų:

1)         galimos turtinės žalos dydis yra lygus arba didesnis nei 400 bazinių socialinių išmokų;

2)         galimos neturtinės žalos dydis lygus arba didesnis nei 10 000 Eur;

3)         sutrikdyta bent vieno žmogaus sveikata arba bent vienas žmogus žuvo.

Pažymėtina, kad specialiesiems subjektams bei patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams Europos Komisijos tiesioginio taikymo įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nustatyti papildomi kriterijai, kada laikoma, kad kibernetinis incidentas yra didelis.

Pagal Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, apie didelį kibernetinį incidentą kibernetinio saugumo subjektai NKSC privalės pranešti per 24 val., o per 72 val. pateikti išsamų incidento pranešimą. Apie nedidelį kibernetinį incidentą informaciją pateikti reikės per ne vėliau kaip 72 val. Kibernetinio incidento valdymas baigiamas, kai subjektai pateikia galutinę ataskaitą (per 1 mėnesį nuo incidento registravimo). NKSC gali prašyti pateikti tarpines ataskaitas (pvz., tarpinę atitinkamų atnaujintų padėties duomenų ataskaitą, pažangos ataskaitą).

Pagal Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą kibernetinių incidentų valdymo organizavimas užtikrinamas kibernetinio saugumo subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui paskiriant šias funkcijas vykdančius asmenis (toliau – Saugumo operacijų centras). Saugumo operacijų centro funkcijos negali būti pavedamos kibernetinio saugumo subjekto arba paslaugų teikėjo darbuotojui, atsakingam už tinkamą to kibernetinio saugumo subjekto tinklų ir (ar) informacinių sistemų veiklą. Tokios paslaugos gali būti įsigyjamos.

Atkreipiame dėmesį, kad kibernetinio saugumo subjektai privalės informuoti NKSC apie įvykusius kibernetinius incidentus, tačiau kiti asmenys (kuriems Kibernetinio saugumo įstatyme nėra nustatytos pareigos teikti tokią informaciją) pranešti apie kibernetinius incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius kibernetinius incidentus galės savanoriškai.

NKSC pradėjo kurti naują centralizuotą nacionalinę kibernetinių incidentų valdymo platformą, kuri palengvins ir automatizuos informacijos pateikimą, o ateityje taps pagrindiniu informacijos apie kibernetinius incidentus pateikimo kanalu.

Atkreipti dėmesį į Kibernetinio saugumo įstatymą turi tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie veikia viename iš Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytų ypatingos svarbos ir kituose itin svarbiuose sektoriuose. Kitas svarbus kriterijus, kuris bus vertinamas – juridinio asmens dydis: kibernetinio saugumo įstatymo prieduose nurodytuose sektoriuose veikiantis asmuo patenka į įstatymo reguliavimo sritį, jei jis yra didelė ar vidutinė įmonė pagal  Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (vertinamas vidutinių įmonės darbuotojų skaičius, metinės pajamos, balanse nurodyto turto vertė).

Išskyrus tam tikras išimtis, Kibernetinio saugumo įstatymas netaikomas mažoms ir labai mažoms įmonėms. Išimtys susijusios su tokių įmonių teikiamomis paslaugomis ar produktais, kurie yra kritiškai svarbūs valstybės gyvenimui, pavyzdžiui, kai tokios įmonės yra vieninteliai paslaugų teikėjai arba kai paslaugų teikimo sutrikimas gali turėti reikšmingų pasekmių visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai ir pan.

NKSC, vadovaudamasis Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytais subjektų identifikavimo kriterijais (bendraisiais ir specialiaisiais), identifikavo kibernetinio saugumo subjektus ir įtraukė juos į Kibernetinio saugumo subjektų registrą ir kibernetinio saugumo subjektams išsiuntė pranešimus apie jų patekimą į Kibernetinio saugumo subjektų registrą iki 2025 m. balandžio 17 d. Kibernetinio saugumo subjektų registras bus peržiūrimas ne rečiau kaip kartą per metus. Kibernetinio saugumo subjektų registro duomenys yra konfidencialūs ir teikiami tik Kibernetinio saugumo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Subjektų identifikavimo metu vertinama įvairių šaltinių informacija (pavyzdžiui, gauta iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, pačių identifikuojamų subjektų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, ir kt.), siekiant patikrinti jų atitikimą Kibernetinio saugumo įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams. Kibernetinio saugumo subjektai Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytiems sektoriams, subsektoriams ir subjekto rūšiai priskiriami pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, įvertinant visą įmonės vykdomą veiklą ir teikiamas paslaugas.

Kibernetinio saugumo reikalavimai nustatyti aktualia redakcija išdėstytame Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“.  Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintas ne tik Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas, bet ir kitos tvarkos, kurios tampa aktualios į Kibernetinio saugumo subjektų registrą patekusiems kibernetinio saugumo subjektams: Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas, Kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo pagal specialiuosius kriterijus metodika, Vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo kibernetinio saugumo subjektams tvarkos aprašas. 

Į Kibernetinio saugumo subjektų registrą patekę kibernetinio saugumo subjektai kibernetinio saugumo reikalavimus turi įgyvendinti per 12 mėn., o atitinkamuose Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo punktuose nustatytus techninius kibernetinio saugumo reikalavimus – per 24 mėn. (žr., Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 71 ir 72 p.).

Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad kibernetinio saugumo subjektai imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, siekdami valdyti savo informacijos saugumo riziką. Vienas iš kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų kibernetinio saugumo subjektams, yra užtikrinti tiekimo grandinės saugumą.

Kibernetinio saugumo subjektai privalo nuolat stebėti ir peržiūrėti visus aspektus, kylančius iš savo ir tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sutartinių santykių. Kibernetinio saugumo subjektai privalo reikalauti ir įsitikinti, jog tiekėjai  atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, turi incidentų valdymo planus, atitinkamus saugumo sertifikatus, įvykus kibernetiniam incidentui bendradarbiaus su kibernetinio saugumo subjektu ir pan. Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad bus daug organizacijų, veikiančių  vieno ar daugiau kibernetinio saugumo subjektų tiekimo grandinėje. Tokioms organizacijoms naujasis teisinis reguliavimas turės netiesioginį poveikį.

Kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo pagal specialiuosius kriterijus metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“, numatyta, kad vienas iš specialiųjų kriterijų skirtas identifikuoti esminio subjekto tam tikrai teikiamai paslaugai ir (ar) vykdomai veiklai įtaką turinčius subjektus, kuriems teikiant paslaugą ilgiau nei 12 mėn. jie tampa esminiu ar svarbiu subjektu.

TIS 2 direktyvoje numatyta, kad iš kibernetinio saugumo subjektų grupės išskiriamai specialiajai subjektų grupei:

• DNS paslaugų teikėjui;
• aukščiausio lygio domenų vardų registravimo paslaugas teikiančiam subjektui;
• debesijos paslaugų teikėjui;
• duomenų centrų paslaugų teikėjui;
• paskirstytojo turinio teikimo tinklo paslaugų teikėjui;
• valdomų paslaugų teikėjui;
• valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjui;
• elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui;
• interneto paieškos sistemų ir socialinių tinklų paslaugų platformų paslaugų teikėjui,

gali būti tiesiogiai taikomi Europos Komisijos priimami įgyvendinamieji teisės aktai (TIS 2 direktyvoje numatyta, kad Europos Komisija gali priimti teisės aktus ir dėl kitų subjektų).

Europos Komisija 2024 m. spalio 17 d.  priėmė tiesioginio taikymo įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/2690, skirtą minėtai specialiųjų subjektų  grupei ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams. Šis reglamentas nustato TIS 2 direktyvos taikymo taisykles, susijusias su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techniniais ir metodiniais reikalavimais ir apibrėžia išsamesnius atvejus, kuriais kibernetinis incidentas laikomas dideliu. Šis reglamentas (ES) 2024/2690 įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d.tyti reikalavimai bus  susieti su Europos ir tarptautiniais standartais bei nacionaliniais teisės aktais.

Specialusis subjektas ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento, privalo užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį tik Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 14 str. 4 d.), o pranešdamas apie incidentus turės laikytis tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Reglamento (ES) 2024/2690 reikalavimų.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) parengė įgyvendinimo gaires, kuriomis siekiama padėti ES valstybėms narėms ir specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams įgyvendinti Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nustatytus kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techninius ir metodinius reikalavimus. Šiose gairėse siekiama pateikti:

• papildomus patarimus ir rekomendacijas, į ką atsižvelgti įgyvendinant vieną ar kitą reikalavimą, ir išsamesnius paaiškinimus apie teisės akto tekste vartojamas sąvokas ir terminus;
• įrodymų, kuriais remiantis galima bus įvertinti, ar reikalavimas įvykdytas, pavyzdžius;
• lenteles, kuriose Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente nustatyti reikalavimai bus  susieti su Europos ir tarptautiniais standartais bei nacionaliniais teisės aktais.

Į Kibernetinio saugumo subjektų registrą įtraukti kibernetinio saugumo subjektai privalo užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms, nustatytoms:

1) Nauja redakcija išdėstytame Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“;

2) Europos Komisijos priimtame ir tiesiogiai taikomameįgyvendinamajame teisė akte. Šis teisės aktas  aktualus Kibernetinio saugumo įstatyme išskirtiems specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, DNS paslaugų teikėjams, aukščiausio lygio domenų vardų registro paslaugas teikiantiems subjektams, debesijos paslaugų teikėjams, duomenų centrų paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams, nurodytiems įstatymo 13 str. 3 d. 1 p.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nustatyti konkretūs kibernetinio saugumo reikalavimai, kurie apima kibernetinio saugumo politiką, gaires ir procedūras, skirtas užtikrinti organizacijos tinklų ir informacinių sistemų saugumą bei duomenų apsaugą. Tai apima tokias sritis kaip darbuotojų mokymai, veiklos tęstinumo ir incidentų valdymo planai, trečiųjų šalių valdymas ir kt. 

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše atitinkamose srityse taip pat nustatyti techniniai reikalavimai, taikomi kibernetinio saugumo subjektams. Šie reikalavimai apima tokias sritis kaip tinklo saugumą, duomenų šifravimą, pažeidžiamumų valdymą ir kt.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nustatytiems kibernetinio saugumo reikalavimams atitikti yra nustatytas pereinamasis laikotarpis. Kibernetinio saugumo subjektas nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento kibernetinio saugumo reikalavimus turi įgyvendinti per 12 mėn., o atitinkamuose Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo punktuose nustatytus techninius kibernetinio saugumo reikalavimus – per 24 mėn. (žr., Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 71 ir 72 p.).

Specialusis subjektas ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento, privalo užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį tik Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 14 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) 2024/2690 nenustato pereinamojo laikotarpio terminų, jame nustatyti reikalavimai kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms privalomi nuo specialiojo subjekto ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento.

Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 taip pat apibrėžti išsamesni atvejai, kuriais remiantis kibernetinis incidentas laikomas dideliu (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 18 str. 3 d.), todėl specialusis subjektas ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, pranešdamas apie incidentus, turi laikytis tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Reglamento (ES) 2024/2690 reikalavimų.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) parengė įgyvendinimo gaires, kuriomis siekiama padėti ES valstybėms narėms, specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams įgyvendinti Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nustatytus kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techninius ir metodinius reikalavimus. Šiose gairėse siekiama pateikti:

• papildomus patarimus ir rekomendacijas, į ką atsižvelgti įgyvendinant vieną ar kitą reikalavimą, ir išsamesnius paaiškinimus apie teisės akto tekste vartojamas sąvokas ir terminus;
• įrodymų, kuriais remiantis galima bus įvertinti, ar reikalavimas įvykdytas, pavyzdžius;
• lenteles, kuriose Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente nustatyti reikalavimai bus  susieti su Europos ir tarptautiniais standartais bei nacionaliniais teisės aktais.

NKSC identifikuoja kibernetinio saugumo subjektus ir įtraukia juos į Kibernetinio saugumo subjektų registrą iki 2025 m. balandžio 17 d.

NKSC, identifikuodamas esminius ir svarbius kibernetinio saugumo subjektus, vertina iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją: pačių identifikuojamų subjektų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, savivaldybių įmonių ir savivaldybių įstaigų. Kibernetinio saugumo subjektai Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytiems sektoriams, subsektoriams ir subjekto rūšiai priskiriami pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, įvertinant visą įmonės vykdomą veiklą ir teikiamas paslaugas.

Esminių ir svarbių subjektų identifikavimo procese taip pat dalyvauja už atitinkamą veiklos sektorių atsakingos ministerijos. Subjektai taip pat turės teisę pateikti savanorišką prašymą būti įregistruotais Kibernetinio saugumo subjektų registre.

Identifikuoti kibernetinio saugumo subjektai apie patekimą į Kibernetinio saugumo subjektų registrą bus informuojami pranešimu iki 2025 m. balandžio 17 d.

Gavus patvirtinimą iš NKSC, jog subjektas buvo įtraukas į kibernetinio saugumo subjektų registrą, reikės atlikti tam tikrus darbus. Pirmiausia, subjektas turės prisijungti prie Kibernetinio saugumo informacinės sistemos (KSIS) ir pateikti duomenis bei informaciją apie savo veiklą, teikiamų paslaugų pobūdį, veiklos sektorių, įmonės dydį, pajamas, kt.

Nauja redakcija išdėstytame Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatytiems kibernetinio saugumo reikalavimams atitikti yra nustatytas pereinamasis laikotarpis. Kibernetinio saugumo subjektas nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento kibernetinio saugumo reikalavimus turi įgyvendinti per 12 mėn., o atitinkamuose Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo punktuose nustatytus techninius kibernetinio saugumo reikalavimus – per 24 mėn. (žr., Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 71 ir 72 p.).

Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690, tiesiogiai taikomame tik specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, pastariesiems privaloma užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį reglamente nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms nuo tokio subjekto patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento.

• Kada įsigalios naujoji Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo naujoji redakcija?

Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo naujoji redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas nauja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

Reikalavimai dėl asmenų, kuriems sukaks 17 m., sveikatos patikrinimo įsigaliojo ir sveikatos tikrinimas portale e.sveikata dėl tinkamumo atlikti karinę tarnybą pradėtas nuo 2025 m. sausio 1 dienos.

• Kodėl reikėjo pertvarkyti šaukimo sistemą?

Gyvename dinamiškoje ir kintančioje geopolitinėje, saugumo aplinkoje. Grėsmės ir rizikos, kylančios iš nedraugiškos kaimynystės, skatina daryti pokyčius ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai.

Karo prievolės įstatymo pakeitimai yra  reikalingi tam, kad atitiktų dabartinius krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės komplektavimo poreikius.

Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai mūsų visų saugumo labui.

• Kiek visuomenės būtų parengta aktyviam rezervui įvykdžius siūlomus pakeitimus?

Tam, kad patenkintume ginkluotųjų pajėgų poreikius, atlieptume politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 metų norima padidinti aktyviojo rezervo karių skaičių iki 50 000.

• Kokie esminiai šaukimo sistemos pertvarkymo pasikeitimai?

Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas naująja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

Esminiai pasikeitimai:

Mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, taip praplečiant kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, pabaigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.

17 metų jaunuoliai, kuriems atitinkamų metų šaukimo metu bus suėję arba sueis 18 metų, bus traukiami į metinį karo prievolininkų sąrašą su tikslu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus duomenis ir dokumentus, nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo karo tarnybai. Sulaukę 18 metų ir/arba baigę vidurinę ar profesinę mokyklą asmenys galėtų iš karto pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Asmenys į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 22 metus, o raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 39 metus.

Numatytos ir išimtys:

• karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, bus šaukiami iki tol, kol jiems sukaks 23 metai;
• raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol sukanka 39 metai;
• tie, kurie buvo paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, taip pat karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), bus šaukiami kol sukaks 31 metai.

Diferencijuojama tarnybos trukmė. Išlieka 9 mėnesių trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba. Atskirais atvejais ji gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Šios tarnybos sutrumpinimo tvarką, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius, karinės specialybės karinio parengimo reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams už 7-9 tarnybos mėnesius bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos

Savanoriškas pasirinkimas studentams. Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą, turėtų  šiuos pasirinkimus:  

• nuo 160 iki 200 dienų privalomąją karo tarnybą pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą, kuri būtų organizuojama dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus. Į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą;
• nuo 90 iki 120 dienų tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti, kurios taip pat būtų organizuojamos dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus. Į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą;
• 3 mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė karo prievolininkams įgijusiems Lietuvos kariuomenės trūkstamas profesijas (kvalifikacijas);
• įprastinė 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba sustabdžius studijas.

Reikalingų specialistų pritraukimas. Asmenys, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta  (pvz.,  aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai)  bus šaukiami atlikti tarnybą  trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį karinių žinių paketą. Mūsų tikslas – į kariuomenę pritraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

Ilginama tarnyba aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 metų, o rezervo kariai kviečiami į kartotinius mokymus nuo 20 iki 90 kalendorinių dienų siekiant atnaujinti reikiamas žinias ir įgūdžius per visą tarnybos laikotarpį.

Padidės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, kuris šiuo metu sudaro nuo 3,8 iki 4 tūkst. per metus. Skaičiuojama, kad nuo 2026 m. privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje kasmet atliks daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių, o aktyvaus rezervo karių skaičius iki 2030-ųjų pasieks 51 tūkst. žmonių.

Nauja paskata karo prievolininkams, atlikusiems 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą. Per 12 mėnesių nuo paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos baigusiems B kategorijos vairavimo kursus, išlaikiusiems egzaminus ir įgijusiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, bus atlyginamos kursų išlaidos pagal kursų išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet ne daugiau kaip 10 bazinių socialinių išmokų.

• Kodėl 17 metų sulaukę jaunuoliai privalo pateikti savo duomenis Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybai?

Nuo 2025 m. sausio 1 d.  visi 17 metų jaunuoliai ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 17 metų, privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba ir pateikti savo kontaktinius duomenis: el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį. Taip pat turi pateikti užpildytą nustatytos formos sveikatos būklės deklaraciją, kurios pagrindu bus atliekama pirminė nekontaktinė sveikatos patikra naudojantis asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir pačių asmenų pateikta informacija apie jų sveikatos būklę.

Jaunuoliai neturintys sveikatos sutrikimų bus įtraukti į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus ir jų sveikatos būklė bus tikrinama kontaktiniu būdu Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje ir bus nustatomas jo tinkamumas atlikti karo tarnybą.

Jaunuoliai, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, medikams įvertinus šiuos sutrikimus ir patvirtinus netinkamumą karo tarnybai, nebus įtraukiami į metinį karo prievolininkų sąrašą ir toliau nedalyvaus šaukimo procese.

17-mečiams pateikti kontaktinius duomenis ir atlikti sveikatos patikrą yra būtina, norint užtikrinti sklandų karo prievolininkų šaukimo procesą.

• Ar išlieka alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos galimybė?

Išplėstas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos teisinis reglamentavimas. Piliečiams, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, išlieka galimybė atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tarnybos trukmė prailginama iki 12 mėnesių ir  bus atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose, kurios veikia asmenų su negalia apsaugos, socialinės atskirties mažinimo, švietimo ir kultūros skatinimo, humanitarinės pagalbos teikimo, sveikatos apsaugos, pilietinio ugdymo srityse, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.

Įstatymo pakeitimais įtvirtinama alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, nepriklausoma nuo karių kontrolės ir priežiūros ir krašto apsaugos sistemos institucijų. Atsižvelgiant į tai, nuo 2026 m. sausio 1 d. alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba bus administruojama ne karo prievolę administruojančios krašto apsaugos institucijos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, taip užtikrinant atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

• Ar keičiasi tvarka dėl moterų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą?

Pagal dabartinį modelį į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami vyrai, o moterims paliekamas savanoriškumo principas. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą Tėvynei, tokios sąlygos būtų sudaromos.

• Jei lietuvis studentas studijuoja ir gyvena užsienyje, kaip jis turėtų/galėtų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą?

Jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje, patekę į metinį karo prievolininkų sąrašą arba pareiškę norą atlikti karo tarnybą, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys ir gyvenantys Lietuvoje:

• sustabdyti savo studijas ir atvykti įprastai 9 mėn. pradinei privalomajai karo tarnybai;
• pasirinkti atlikti tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą;
• atlikti tarnybą pagal kitas Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas mokymo programas;

• Koks yra šaukimo į karo tarnybą iš karto po mokyklos privalumas?

Baigę mokyklą jaunuoliai paprastai dar nėra sukūrę profesinės karjeros, neturi šeiminių ar finansinių įsipareigojimų, kurie galėtų lemti sudėtingesnes situacijas dėl karo tarnybos atlikimo ir skatintų taikyti išimtis dėl tarnybos atidėjimo.

Iš karto po mokyklos pašauktiems atlikti karo tarnybą vaikinams nebus sutrukdytos studijos. Karinės tarnybos metu įgyti nauji įgūdžiai ir patirtys padės jaunuoliams labiau apsispręsti dėl tolimesnių savo gyvenimo ir profesinės karjeros tikslų. 

Kuo anksčiau jaunuolis atliks privalomąją pradinę karo tarnybą, tuo anksčiau ją baigęs galės įgyvendinti kitus savo tikslus.

Tai vertinga galimybė įgyti karinių žinių, sustiprinti fizinę ir psichologinę ištvermę, rasti naujų bendraminčių ir pašaukimų ir būti pasiruošus prisidėti prie valstybės gynybos.

• Kodėl naudinga teikti prašymą privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti savanoriškai, nelaukiant įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą?

Skatiname jaunuolius, kurie po pirminio sveikatos patikrinimopripažinti neturintys sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti tarnybos, nelaukti kol bus pašaukti ir teikti prašymą tarnauti savanoriškai. Savanoriška privalomoji pradinė karo tarnyba suteikia daugiau naudų: 

• galimybė pasirinkti karinį dalinį, kuriame atlikti tarnybą;
• galimybė pasirinkti tarnybos laiką;
• didesnės finansinės išmokos. Norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems iki metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo arba nepatekusiems į metinį karo prievolininkų sąrašą išmokos didinamos 30 procentų. Norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems paskelbus šį sąrašą, tačiau ne vėliau kaip iki paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo dienos, išmokos didinamos 15 procentų.

Norintys savanoriškai atlikti karinę tarnybą gali užpildyti karys.lt puslapyje esančią anketą arba kreiptis į artimiausią pagal gyvenamąją vietą Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos teritorinį padalinį.

• Kokios yra privalomosios pradinės karo tarnybos karių socialinės garantijos?

Sveikatos priežiūra ir ligos išmokos

Nuo 2026 m. sausio 1 d. privalomosios pradinės karo tarnybos kariai bus draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Tačiau prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas išliks tiems kariams, kurie tarnybos metu gaus pajamas iš individualios veiklos.

Tarnybos metu kariai yra taip pat draudžiami pensijų, nedarbo, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Kariams yra teikiamos visos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos krašto apsaugos sistemos ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų.

Apgyvendinimas, maitinimas ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna pilną valstybės išlaikymą:  apgyvendinimą, maitinimą, aprangą.

Kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinių socialinių išmokų (BSI*) (322 Eur) dydžio išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Už laisvas nuo tarnybos dienas kariams mokama nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Šiuo metu vienos paros maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra 16,5 Eur. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės karių aprūpinti maistu.

Sukaupta skatinamoji piniginė išmoka

Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį kaupiamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Šiuo metu išmokos siekia:

• 4 BSI*, t. y. 280 Eur per mėn. – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
• 3 BSI*, t. y. 210 Eur per mėn. – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai;
• 2 BSI*, t. y. 140 Eur per mėn. – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.

Nuo 2026 metų šios išmokos didinamos 3 kartus:

• 7–9 tarnybos mėnesiais privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims;
• 3 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas).

Be to, savo noru privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie norą atlikti tarnybą pareiškė iki metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo arba kurie nebuvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą, išmokos didinamos dar 30 procentų, o asmenims, kurie buvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą ir norą atlikti tarnybą pareiškė po šio sąrašo paskelbimo, tačiau ne vėliau kaip iki įsakymo dėl paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo dienos, išmokos didinamos 15 procentų.

Premija už pavyzdingą tarnybą

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį. Šiuo metu premijos dydis – 3,7 BSI* dydžio (259 Eur).

Piniginė parama karių vaikams

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 BSI* dydžio (105 Eur) išmoka per mėnesį. Jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas. Išmokos mokamos iš savivaldybių lėšų.

Daugiau apie socialines garantijas: https://kam.lt/socialine-sauga/nuolatines-privalomosios-pradines-karo-tarnybos-nppkt-kariu-socialines-garantijos/sveikatos-prieziura-ir-socialinis-draudimas/.

*Pastaba: 2025 m. 1 BSI = 70, Eur, o nuo 2026 m. numatoma ją didinti keliais eurais. Patvirtinus naują BSI, atitinkamai didės ir visos pagal BSI apskaičiuojamos išmokos. 

Pasikeisti paskyrų slaptažodžius į saugius (ne mažiau 12 simbolių, iš kurių – didžiosios, mažosios raidės, specialūs simboliai ir skaičiai), kur įmanoma – įgalinkite ir naudokite kelių faktorių autentifikavimą („Google“, „Microsoft“, „Facebook“ paskyrose, kt.).

Įsidiegti visus programinės įrangos atnaujinimus, naudoti antivirusines programas. Ši rekomendacija galioja tiek naudojant „Windows“ sistemas, tiek „Android“, „iOS“, „Linux“, „OSx“, kt.

Išjungti įrenginiuose esančius automatinius prisijungimus prie „bluetooth“, „wifi“ (angl. auto discovery/connection). Prisijungus prie viešo belaidžio tinklo ir nenaudojant VPN paslaugos, vengti jungtis prie paslaugų ir platformų, kurioms reikalingas autentifikavimas, pvz., el.bankininkystės, socialinių tinklų, el. paštas ir pan. Rekomenduojama prie nemokamo belaidžio tinklo jungtis tik būtiniausiais atvejais.

Vengti atidaryti neaiškias nuorodas, gautas trumposiomis žinutėmis, el. paštu, kt. Visada tikrinti nuorodų autentiškumą ir prie paslaugų jungtis tik per oficialias interneto svetaines.

Pastebėjus anomalijų, apie jas pranešti NKSC Kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu [email protected] ar telefonu 1843.

Finansiškai, pervesdami pinigus organizacijoms, kurios renką paramą. Tačiau būkite budrūs, nes šiuo metu daugėja asmenų norinčių pasipelnyti apsimesdami aukų surinkėjais.

Apačioje pateikiamas patikimų paramos rinkėjų sąrašas.

Prie šių organizacijų veiklos galite prisidėti tiek savanoriaujant, tiek paremiant finansiškai: 

•  Lietuvos Raudonasis Kryžius
•  Lietuvos Caritas
•  Maltiečiai
•  Maisto bankas
•  Gelbėkit vaikus
•  Stiprūs kartu

Lėšos humanitarinei pagalbai nuo karo Ukrainoje besitraukiantiems ukrainiečiams renkamos puslapyje www.aukok.lt.

Stiprūs kartu renka lėšas ukraniečių apgyvendinimui Lietuvoje organizuoti.

Blue / Yellow renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir nuo karo nukentėjusiems civiliams.

1K paramos fondas renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti bei humanitariniams projektams.

Platformoje United24 Ukrainai galima aukoti iš viso pasaulio, aukas skiriant konkrečiai sričiai. Lėšos keliauja į Ukrainos Nacionalinį banką ir atitinkamai pagal paramos paskirtį paskirstomos į atsakingų Ukrainos institucijų biudžetus.

LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga renka paramą Ukrainos karių šeimoms.

• Paremti galite lėšų pervedimu:
• Gavėjas: Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga.
• Banko sąskaita: Nr. LT367300010002469222.
• Paramos paskirtis: „Parama Ukrainos karių šeimoms“.
• PayPal.me/Birutietes ([email protected]).
• Kontaktinė informacija: [email protected], mob. tel. nr. +370 630 21434.

Kitokie pagalbos būdai

Pagalbą priima Vilniaus miesto savivaldybė. 

Apie kraujo poreikį Ukrainai skelbiama puslapyje www.kraujodonoryste.lt

Galintys priimti Ukrainos gyventojų augintinius, registruokitės www.lietuvagyvunams.com

Daugiau informacijos galite rasti: https://www.ltua.lt.

Krašto apsaugos ministerija ragina Lietuvos piliečius remti Ukrainą būnant Lietuvoje –  rinkti ir aukoti lėšas, suteikti laikiną prieglobstį, kitais būdais. 

Užsienio reikalų ministerija negali piliečiams drausti prisidėti prie Ukrainos kovos, bet kartu ragina pasvarstyti ir įsivertinti šią Krašto apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiantys į ministerijų rekomendacijas ir vis tiek norintys savarankiškai vykti į Ukrainą, privalo suderinti savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Padarę tai kitais būdais, rizikuoja savo saugumu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia: kad galėtume  apsaugoti save ir savo artimuosius įvairių nelaimių metu, tuo turime pasirūpinti iš anksto. Todėl mažiausiai 3 paroms rekomenduojama pasirūpinti negendančiu, greitai paruošiamu maistu ir vandens atsargomis. Tai gali būti paruošti vartoti mėsos, daržovių ar vaisių konservai, sriubos, vytinti ar džiovinti maisto produktai, konservuotos sultys ir kt.

Reikėtų nepamiršti druskos, cukraus, prieskonių, arbatos, kavos ir didelio kaloringumo produktų (kruopų, riešutų, makaronų, šokolado).  

Vienai parai žmogui reikia apie 2–4 litrų vandens. Vandens atsargas geriausia laikyti plastikiniuose buteliuose, nes jie nedūžta, juos patogu pernešti.

Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis, ir sukraukite į išvykimo krepšį.

Išvykimo krepšyje turi būti:

• Žibintuvėlis su papildomais elementais
• Svarbūs dokumentai: gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimai, draudimo ir turto nuosavybės dokumentai
• Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų)
• Radijo imtuvas su papildomais elementais
• Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai
• Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas
• Papildomas maistas, jei yra specialiųjų poreikių
• Mechaninis konservų atidarytuvas
• Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas
• Kūdikių maistas, sauskelnės, drėgnos servetėlės
• Žaislai ir (ar) knygos vaikams
• Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės)
• Tualetiniai reikmenys: rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.
• Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis
• Kaukė nuo dulkių
• Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę
• Pieštukas ir popierius
• Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų)
• Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas)
• Pirmosios pagalbos vaistinėlė
• Šeimos nariams būtini medikamentai

Be to, su šeimos  nariais  reikėtų susitarti, kur vienu ar kitu atveju susitiksite, jei būsite skirtingose vietose.  Pravartu numatyti kelis galimus variantus  – namuose, lauke ar pas jums artimus žmones.

Taip pat susitarkite, kur ir kada susitiktumėte, jeigu vieni nuo kitų pasimestumėte, kam iš jums artimų žmonių apie tai praneštumėte. Turėkite užrašytus jų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.  

Daugiau išsamios informacijos, kaip elgtis įvairių pavojų metu www.lt72.lt

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų

Patarimus, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje, rasite LR SAM ir Paramos vaikams centro vizuale.

„Tėvų linijoje“ 8 800 900 12 psichologai nemokamai patars, kaip kalbėtis su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.  

Dezinformacijos tipai:

• Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
• Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose.  „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.

Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:

• Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
• Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
• Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
• Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
• Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
• Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
• Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
• Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
• Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.

Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:

• Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
• Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį  į tinklapio adresą.
• Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
• Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
• Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
• Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
• Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
• Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.

Primename, kad mūsų mobilieji telefonai jau seniai nėra vien telefonai. Juose pilna įvairių programėlių. Bet įsidiekite tik tas, kurių jums reikia, o nenaudojamas išjunkite. Įsidiegdami programėles kritiškai įvertinkite, kokius leidimus pasiekti jūsų įrenginyje esančius duomenis jai duodate.

Lietuvoje nuo 2016 m. veikia Nacionalinio kibernetinio saugumo centas, o pernai, 2021 m. veiklą pradėjo Regioninis kibernetinės gynybos centras. 

Siekiant užtikrinti saugų ryšį tarp Lietuvos kariuomenės padalinių  2019 m. įkurtas Ryšių ir informacinių sistemų batalionas. Informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistai visada kviečiami prisijungi. Informacija apie darbo pasiūlymus skelbiama www.nksc.lt.

Šiuo metu svarstoma hibridinio debesies idėja, kad tam tikri resursai būtų laikomi debesijos paslaugų teikėjų infrastruktūroje. 

Šiuo metu prioritetas skiriamas dabartinių ryšių saugumo ir patikimumo didinimui. Dabartiniai Lietuvos ryšiai bei internetas yra gerai diversifikuoti, didelės spartos ir pralaidos, taip pat yra jų apsaugos nuo atakų priemonės, kurios toliau didinamos. 

Tarptautinius sujungimus užtikrina privačios įmonės, kurios turi tęstinumo planus.

Yra žinomos tiek valstybinių, tiek nevalstybinių duomenų centrų lokacijos, taip pat derinamos galimybės naudotis užsienyje esančiais užsienio kapitalo įmonių duomenų centrais. 

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai kartu su kitomis tarnybomis atidžiai stebi situaciją ir keičiasi informacija su partneriais. Taip pat Regioninis kibernetinės gynybos centras stiprina tiek Lietuvos, tiek regiono partnerių gebėjimus užtikrinti valstybės ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetinį saugumą. 

Kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje kol kas yra stabili, tačiau kibernetinių incidentų rizika yra didelė, ypač, prieš Lietuvos ypatingos svarbos informacines infrastruktūras ir valstybės informacinius išteklius. 

Pastebėjus sutrikimus prašoma nedelsiant pranešti NKSC kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu [email protected] arba telefonu 1843.

Krašto apsaugos ministerija gali tarpininkauti dėl didelio kiekio paramos ginkluote būtinų formalumų sutvarkymo, bei transportavimo.

Dėl mažesnės apimties paramos ginkluote maloniai prašytume kreiptis į paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“, kuri taip pat turi reikiamos patirties remiant Ukrainą.

Dėl būtinų eksporto licencijų paramai išvežti (susiję tik su dvejopos paskirties bei strateginės paskirties prekėmis, pvz., šarvinės liemenės, šalmai, kt.) prašome kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kontaktais: Aušra Šablinskienė, tel. 8 659 15769, el. p. [email protected].

Visų pirma, kviečiame susipažinti ir žinoti:

• Lietuvos kariuomenės uniformą.
• Lietuvos kariuomenės turimą ginkluotę.

Apie priešo uniformos ir technikos atpažinimą rasite leidiniuose: 

• „Ką turime žinoti apie pasipriešininmą: aktyvių veiksmų gairės“.
• „Pilietinis pasipriešinimas: kaip identifikuoti priešą“.

Įgyti bazinių karinių žinių galite šiais būdais:

• Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
• Kario savanorio tarnyba.
• Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
• Tarnyba karo komendatūrose.

Taip pat galite prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos ir dalyvauti jos veikloje.

Pastebėjus neapykantos kurstymą, kuriame:

• kurstoma nesantaika prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokią žmonių grupę;
• viešai pritariama tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, t. y. taikoma ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Praneškite Virtualiam patruliui el. paštu: [email protected] arba Facebook žinute: www.facebook.com/policijosvirtualuspatrulis

Laiške ar žinutėje pateikite šią informaciją:

• trumpą aprašymą;
• ekrano nuotrauką (print screen);
• įrašo nuorodą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsniu – Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gresia laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. t.y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 107-2 straipsnis taikomas ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Patarimas visiems – būti racionaliems ir tęsti savo įprastus kasdienius darbus. Ribokite naujienų srautą, remkitės oficialiais ir patikimais informacijos šalitiniais, eikite pasivaikščioti ar kitaip aktyviai leiskite laiką. Itin didelis neigiamų naujienų srautas gali turėti neigiamą įtaką mūsų emocinei būklei ir produktyvumui.

Visų pirmą, galite prisijungti prie Lietuvos kariuomenės ir atlikti tarnybą joje. Galimi tarnybos būdai:

• Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
• Kario savanorio tarnyba.
• Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
• Tarnyba karo komendatūrose.

Taip pat galite prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos ir dalyvauti jos veikloje.

Karo ar kitos kilusios krizės atveju jūs galite būti naudingas pačiais įvairiausiais būdais. Apie tai informaciją galite rasti: https://kam.lt/valstybes-instituciju-ir-pilieciu-pasirengimas-gynybai/

Jeigu Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, gautumėte šaukimą atlikti karo tarnybą. Gavus šaukimą nuvykite į regioninį karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrių ar poskyrį. Apie šaukimą kiekvieną karo prievolininką papildomai asmeniškai informuos už karo prievolės administravimą atsakingi kariuomenės padaliniai.

Informacija apie aktyvųjį rezervą pateikiama: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/aktyvusis-rezervas/44

Kiekvienas asmuo, įgijęs ginklą savigynai, sportui ar medžioklei, privalo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos. Ją aprašo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Remiantis įstatymu perduoti asmeninį ginklą draudžiama.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Šiuo metu Lietuvai tiesioginio pavojaus nėra. Esame galingiausio karinio aljanso NATO dalis. Šiuo metu NATO ir sąjungininkai stiprina savo pajėgumus Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė yra stipri ir moderni kaip niekada anksčiau. Lietuvos kariuomenė nuolat treniruojasi įvairiose pratybose ir yra pasirengusi visiems įmanomiems scenarijams, o greitojo reagavimo pajėgos yra pasiruošusios nedelsiant reaguoti į visus kylančius iššūkius.

Visų pirma, Lietuva dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – Lietuva turi savo atstovus visose svarbiausiose NATO institucijose.

Antra, Lietuva intensyviai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir įvairiose Aljanso iniciatyvose.

Trečia, Lietuva pagal nacionalinius ir NATO reikalavimus plėtoja kariuomenė.

Narystė organizacijoje, kurios saugumo pagrindas yra kolektyvinė gynyba ir kurios narės vadovaujasi tomis pačiomis demokratinėmis vertybėmis kaip ir Lietuva – patikimiausias Lietuvos saugumo užtikrinimo būdas. NATO šiandien yra efektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai patikimas saugumo garantijas.

Pavyzdžiui, NATO Baltijos šalyse vykdo oro policijos misiją, kurios tikslas – saugoti Baltijos šalių oro erdvę taip užtikrinant NATO oro erdvės vientisumą ir saugumą.

NATO yra transatlantinis politinis forumas, suteikiantis galimybę Lietuvai realizuoti užsienio politikos tikslus, atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Lietuvai rūpimas problemas.

Be to, Aljanso suteikiamas saugumas užtikrina palankias sąlygas šalies ekonominei ir technologinei plėtrai, užsienio investicijoms Lietuvoje.

Taip. Aljansas gina ir užtikrina tiktai laisvų ir nepriklausomų valstybių saugumą, todėl gerbia jų laisvą valią apsispręsti ir pasitraukti iš organizacijos. Remiantis 13-uoju Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsniu, valstybė gali atsisakyti narystės Aljanse.

Sąvoka „NATO kariuomenė” arba „NATO pajėgos” gali klaidinti, nes NATO neturi nuolatinės kariuomenės. Kiekviena NATO narė įsipareigoja suteikti Aljansui tam tikrą skaičių tam tikro tipo pajėgų NATO operacijoms vykdyti. Šias pajėgas kontroliuoja pati valstybė, kol jų pareikalaujama ir už jas atsakinga tampa NATO karinė vadovybė.

Kita vertus, NATO turi nuolatinių kolektyvinių karinių pajėgumų: daugianacionalinius štabus, NATO išankstinio įspėjimo iš oro pajėgumus, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir kt.

NATO yra įsipareigojusi vykdyti „atvirų durų” politiką. Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį, bet kuri Europos šalis, atitinkanti tam tikrus politinius, ekonominius ir karinius reikalavimus, gali, Šiaurės Atlanto Tarybos kvietimu, prisijungti prie NATO.

Aukščiausia NATO institucija – Šiaurės Atlanto taryba. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba valstybių vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.

Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Pagrindinė NATO Generalinio sekretoriaus pareiga – koordinuoti ir plėtoti konsultacijų ir sprendimų priėmimų procesą visame Aljanse.

NATO narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsnį NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.

Svarbiausias NATO tikslas – visomis politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti visų jos narių laisvę ir saugumą. Šį tikslą sudaro trys kertinės užduotys: kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ir bendradarbiavimas saugumo srityje su partnerėmis.

Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.

Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–60 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje Mūsų kontaktai | Karys.lt). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei taip nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.

Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.

Šiuo metu įgyti karinį parengtumą jaunuoliai kviečiami pasirinkdami tarnybos būdą.

• Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
• Kario savanorio tarnyba.
• Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
• Tarnyba karo komendatūrose.

Įgiję pagrindinį karinį parengtumą karo prievolininkai priskiriami Lietuvos kariuomenės parengtajam personalo rezervui.

Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį.

Šaukimo tvarka paskelbus mobilizaciją visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, yra vienoda. Keletas svarbesnių akcentų:

• Skelbiant mobilizaciją (Prezidento dekrete ir per visuomenės informavimo priemones) planuojama, kad bus nurodomas jos mastas (visuotinė ar dalinė) ir teritorija (visa Lietuvos teritorija ar tik jos dalis), bei kokią piliečių dalį (pvz., pagal amžių) planuojama mobilizuoti;

• Atsižvelgiant į mobilizacijos mastą ir kariuomenės poreikius, pirmiausia bus šaukiami aktyviojo rezervo kariai, jų pritrūkus – parengtojo rezervo kariai ir galiausiai – neparengtojo rezervo;

• Aktyviojo rezervo kariai yra priskirti konkrečiam kariniam vienetui ir apie tai visi yra informuoti dar taikos metu. Paskelbus mobilizaciją jie privalės atvykti į Karo komendantūrų valdybos regioninius karo prievolės ir komplektavimo padalinius (artimiausią arba nurodytą šaukimo nurodyme). Jeigu leis aplinkybės, papildomai apie tai kiekvienas karo prievolininkas bus informuotas asmeniškai (el. laišku ir SMS žinute).

• Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, jeigu jie bus šaukiami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją, privalės savarankiškai grįžti į Lietuvą ir vykdyti tolimesnius karo prievolę administruojančios institucijos nurodymus (pvz., pagal poreikį – pasitikrinti sveikatą ar pan.).

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).

Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.

Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas priima sprendimą išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę sesiją. Gali būti skelbiama dalinė arba visuotinė mobilizacija.

Daugiau informacijos apie mobilizaciją galite rasti čia bei leidinyje „Ar žinai, kas yra mobilizacija ir kaip elgtis mobilizacijos atveju?“.

Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms. Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

Daugiau informacijos apie mobilizaciją galite rasti čia bei leidinyje „Ar žinai, kas yra mobilizacija ir kaip elgtis mobilizacijos atveju?“.

Išsamią informaciją kaip aktyvinti perspėjimo funkciją telefonuose, kad gautumėte perspėjimo pranešimus galite rasti https://lt72.lt/telefono-nustatymai-aktyvinti-perspejimo-funkcija-telefonuose-kad-gautumete-perspejimo-pranesimus/.

Detali informacija apie esamas priedangas bei kolektyvinės saugos pastatus yra pateikta interneto svetainėje https://lt72.lt/kolektyvines-apsaugos-statiniai-priedangos-ir-rusiai/ .

Krašto apsaugos ministerija, skatindama visuomenei naudingą ir nesavanaudišką veiklą, tiesiogiai prisidedančią prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai, kasmet nustato prioritetines tų metų bendradarbiavimo temas.

Nevyriausybinėms organizacijoms yra galimybė gauti dalinį finansavimą metų trukmės veiklos programoms vykdyti. Kiekvienų metų pradžioje skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, komisija atrenka krašto apsaugos prioritetus ir reikalavimus atitinkančias programas ir sudaromos dvišalės sutartys dėl programų vykdymo, dalinio finansavimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ir atsiskaitymo tais pačiais metais.

Visa informacija apie programų finansavimą ir nustatytą tvarką skelbiama čia: https://kam.lt/veiklos-programu-finansavimas/.

Patikimumo deklaracija – Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamas dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens ar juridinių asmenų finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą ir gebėjimą vykdyti konkretaus NATO konkurso sąlygas.

Išsamesnė informacija pateikta https://vpt.lrv.lt/lt/nuorodos/nato-konkursai/

Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas – Valstybės saugumo departamento išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis asmuo yra įvykdęs visus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, būtinus konkrečiam įslaptintam sandoriui vykdyti.

Išsamesnė informacija pateikta https://www.vsd.lt/paslapciu-apsauga/leidimai-dirbti-su-paslaptimis/juridiniams-asmenims/.

Darbdaviams, kurie įdarbins ar yra įdarbinę asmenį, atlikusį privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus baigusį karo prievolininką, gali būti skirta subsidija šių asmenų darbo užmokesčio išlaidoms iš dalies kompensuoti. 

Darbdaviams subsidija mokoma tik po to, kai šauktinis grįžo į savo darbo vietą atlikęs devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ir tiems darbdaviams, kurie per tris mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo įdarbina tarnybą atlikusius prievolininkus.

Subsidija mokama šešis mėnesius. Subsidijuojama iki 100 procentų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Daugiau informacijos: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.418337/asr

Įstatymai garantuoja valstybės paramą kariams, kurių sveikata sutriko tarnyboje, t. y. nemokamą gydymą, ligos išmokas, mokamas iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų, jeigu ligos išmokų nemoka „Sodra“ pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, taip pat vienkartines kompensacijas, jei nustatomas priežastinis ryšys tarp traumos ir tarnybos pareigų vykdymo.

Informacija apie nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams taikomas socialines garantijas pateikta tinklalapyje www.kam.lt (skiltyje Personalo politika/Socialinė sauga/Socialinės garantijos/NPPKT karių socialinės garantijos) arba randama paspaudus šią nuorodą.

Vadovaujantis Reikalavimų atlyginti žalą, teikiamų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso pagrindu, nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-1024 „Dėl Reikalavimų atlyginti žalą, teikiamų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso pagrindu, nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo “ (toliau – Tvarkos aprašas) 7 punktu, pareiškėjų prašymai atlyginti žalą pateikiami Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamentui (Šv. Ignoto g. 8, LT-01144 Vilnius, el. paštas [email protected]) (toliau – Teisės departamentas).

Prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, adresas, elektroninis paštas, telefono numeris, banko rekvizitai ir atsiskaitomoji sąskaita, į kurią turės būti pervestos lėšos, įvykio, kurio metu pareiškėjas patyrė žalą, vieta, laikas, kitos aplinkybės, patirtos žalos dydis. Kartu su prašymu atlyginti žalą turi būti pateikiami ir žalos faktą bei dydį patvirtinantys įrodymai (dokumentai, nuotraukos, vaizdo medžiaga, turto vertinimo ataskaitos ir kt.) (Tvarkos aprašo 7 punktas).

Pažymėtina, kad svarbu nurodyti tikslų patirtos žalos dydį.

Žalos dydžiui nustatyti galite savarankiškai kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, kuris pateiktų žalos vertinimo ataskaitą arba į transporto priemonių remonto paslaugas teikiantį subjektą, sudarysiantį remonto darbų sąmatą (pvz. naudojantis AUDATEX sistema). Jeigu žalos vertinimo paslauga buvo mokama, pateikite tai patvirtinančius dokumentus (pvz. sąskaitą faktūrą ar kt.) ir patirtas išlaidas įtraukite į žalos sumą prašyme. Tais atvejais, kai transporto priemonė jau suremontuota, pateikite remonto darbų sąskaitą faktūrą ar kitus remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei atliekant žalos vertinimą transporto priemonės remonto suma bus skaičiuojama remiantis naujų detalių kainomis, transporto priemonės remonto sąmatoje privalo būti išskaitytas transporto priemonės dalių būklės pagerinimas.

Asmenys, kurių transporto priemonės apdraustos KASKO draudimu, dėl patirtos žalos gali tiesiogiai kreiptis į savo draudimo bendrovę. Draudimo bendrovei atlyginus žalą, ji turi teisę regreso tvarka kreiptis į Teisės departamentą dėl išmokėtos sumos susigrąžinimo.

Gyventojas, pastebėjęs karinės technikos padarytą žalą keliui, turėtų pranešti kelio savininkui (valdytojui) ir pateikti visą jam žinomą informaciją dėl žalos padarymo aplinkybių. Jei nežinomas kelio savininkas ar valdytojas, informaciją galima pateikti savivaldybės administracijai.

Kelio savininkas (valdytojas) dėl karinės technikos padarytos žalos keliui turėtų kreiptis į karines pratybas organizuojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Jei institucija nežinoma, turėtų būti kreipiamasi elektroniniu paštu [email protected]  arba [email protected]. Prašytume pateikti kuo išsamesnę informaciją apie žalą, jos padarymo aplinkybes ir nuotraukų.

Išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui karo prievolininkai vyrai nuo 18 iki 60 metų regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių pagal gyvenamąją (registracijos) vietą (www.karys.lt/kontaktai) privalo informuoti apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Asmenys, neįvykdę karo prievolininko pareigų, baudžiami bauda nuo 30 iki 60 Eur. Pakartotinis pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą nuo 60 iki 140 Eur. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, administracine tvarka galima bausti ir nuotoliniu būdu, asmeniui nedalyvaujant.

Tarnyba atidedama einamiesiems metams aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienoms studijoms (profesinio bakalauro ir bakalauro, magistro, daktaro, laipsnio nesuteikiančioms). Jei pateksite į šaukiamųjų sąrašus, prašymą atidėti tarnybą bei studento statusą įrodančius dokumentus reikės pateikti regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (www.karys.lt/kontaktai) tiesiogiai, per įgaliotą asmenį arba nuotoliniu būdu.

Dokumentų pateikimas nuotoliniu būdu reiškia siuntimą registruotu laišku arba pasirašytus elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis (https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/ arba e. pristatymas https://epristatymas.post.lt/pagrindinis) .

Jei dokumentas išduotas ne lietuvių kalba, turi būti pateiktas jo vertimas į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti prisegtas prie dokumento ar prie teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumento kopijos. Pažymėtina, jog vien tik pats išvykimas į užsienio valstybę neatleidžia nuo karo prievolės.

Išvykus į užsienį studijų arba kitiems tikslams ilgiau nei 6 mėn., regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą (www.karys.lt/kontaktai) būtina pranešti savo faktinę gyvenamąją vietą ir ryšio duomenis. Tai galima padaryti ir elektroniniu paštu.

Karo prievolininkas privalo atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą arba kreiptis nuotoliniu būdu ir pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją.

Dokumentus pateikti nuotoliniu būdu reiškia juos siųsti registruotu laišku arba pasirašytus elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis (https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/  arba elektroninė pateiktis https://epristatymas.post.lt/pagrindinis).

Jei dokumentas išduotas ne lietuvių kalba, turi būti pateiktas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti prisegtas prie dokumento ar prie teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumento kopijos.

Nežinant kokius dokumentus pateikti ar reikiant konsultacijos RKPKS kontaktai: https://www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14

Karo prievolininkas gali pateikti argumentuotą prašymą dėl tarnybos atidėjimo, jei atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu (pvz., augina du ar daugiau mažamečių vaikų; yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas; dirba išskirtinį, visuomenei svarbų ar itin aukštos kvalifikacijos reikalaujantį kvalifikuotą darbą; šaukiamas tarnauti žmonos nėštumo laikotarpiu ar nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu). Nuoroda į karo prievolės atidėjimą nustatančią tvarką yra čia.

Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą, piliečiai vyrai, sulaukę 18 metų, per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, turi kreiptis į regioninį karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį ir įsirašyti į karinę įskaitą. Adresus ir ryšio duomenis rasite čia.

Išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, karo prievolininkai, nuo 18 iki 60 metų vyrai, privalo nedelsiant informuoti savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Informuoti reikia el. paštu arba nuvykus į regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį, kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas arba į artimiausią, jam patogų regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį (visų skyrių ir poskyrių kontaktai - www.karys.lt/kontaktai).

Asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 30 iki 60 Eur. Pakartotinis karo prievolininko pareigų nevykdymas gali užtraukti baudą nuo 60 iki 140 Eur. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali užtraukti netgi baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę.

Dėl galimybės tarnauti krašto apsaugos sistemoje turėtumėte kreiptis į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą. RKPKS vietas ir kontaktus galite rasti čia.

Norintieji tarnybą gali atlikti:

1. nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje (šauktiniai, 9 mėnesiai nuolatinės tarnybos);

2. Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 savaičių pradinis bazinis kursas, tarnyba vyksta savaitgaliais, sutartis pasirašoma 4 metams (atsižvelgiant į tai, kada savanoriui sukanka 60 metų);

3. jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (skirta studijuojantiems ar jau baigusiems universitetą, 3 metų studijos savaitgaliais, baigus suteikiamas leitenanto laipsnis);

4. studijuodami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Daugiau informacijos apie karinės tarnybos būdus pateikiama čia.

Leidinio elektroninė versija pasiekiama www.kam.lt tinklalapio skiltyje „Leidiniai“ arba paspaudus šią nuorodą.

Dėl įtartinų ginkluotų asmenų grupių šalies teritorijoje ar kitų valstybės saugumui grėsmę keliančių dalykų gyventojams reiktų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112. Visa pateikta informacija bus perduota greitai reaguoti galinčioms valstybės institucijoms.