Kriptografinis lankstumas, dar vadinamas „crypto agility“, reiškia galimybę operatyviai keisti kriptografinius algoritmus, protokolus ar jų parametrus kylant naujoms grėsmėms arba atsiradus naujiems saugumo standartams, nepažeidžiant paslaugų tęstinumo ir sistemų funkcionalumo.
Jis užtikrinamas naudojant konfigūruojamus protokolus (pvz., TLS, IPsec, S/MIME) ir bibliotekas, leidžiančias keisti algoritmus be kodo perrašymo.
Organizacijai tai reiškia, kad įsigyjant arba atnaujinant sistemas ir programinę įrangą būtina vertinti jų gebėjimą greitai ir saugiai įdiegti kriptografinius pakeitimus ateityje, taip išvengiant saugumo spragų, kai keičiasi grėsmės arba standartai.
Kaip užtikrinti kriptografinį lankstumą praktiškai:
- Rinktis sistemas ir bibliotekas, leidžiančias lengvai keisti algoritmus ir parametrus be didelių programinės įrangos pakeitimų.
- Įtraukti kriptografinio lankstumo reikalavimus į pirkimų procesus.
- Testuoti ir planuoti galimą perėjimą prie PQC, įvertinant pereinamąjį laikotarpį ir hibridinius sprendimus.
- Užtikrinti, kad bet koks algoritmų ar parametrų pakeitimas būtų saugus ir nepakenktų paslaugų tęstinumui bei sistemų funkcionalumui.