Gruzijos karinis techninis tyrimo centras DELTA prie Gruzijos ekonomikos ir darnios plėtros ministerijos kartu su NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru (NATO ENSEC COE) Vilniuje lapkričio 12–14 dienomis rengia tarptautinę konferenciją ir pramonės parodą „Energetinių inovacijų pritaikymas karyboje“ (IESMA 2014), skirta pristatyti, aptarti bei skatinti technologinių inovacijų energetikos srityje pritaikymą karinėms reikmėms. Šio renginio išvakarėse NATO ENSEC COE direktorių plk. Gintarą Bagdoną kalbino žurnalo „Karys“ redaktorius.
Konferencija ir paroda „Energetinių inovacijų pritaikymas karyboje“ (angl. Innovative Energy Solutions for Military Application, IESMA) Lietuvoje rengiamos jau antrą kartą, pirmąkart – 2011 m. lapkritį, kai Lietuvoje ką tik įsteigtas Energetinio saugumo centras prie Užsienio reikalų ministerijos dar tik siekė NATO kompetencijų akreditacijos.
Beje, nesuklyskit, tai nėra dvišalis renginys, ir jį organizuoja ne Lietuva, o NATO ENSEC COE ir Gruzijos, kaip šalies, NATO partnerės, Karinis techninis tyrimų centras DELTA, atliekantis mokslinius tyrimus, taip pat gaminantis gynybai skirtą įrangą ir techniką. Renginį remia NATO Naujų iššūkių saugumo skyrius, NATO Mokslo taikai bei saugumui programa, NATO Tiekimo agentūra ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Naujos pažintys
Kodėl šią parodą ir konferenciją rengiate drauge su gruzinais?
Gruzija yra NATO partnerė ir labai aktyvi – dar Aljanso viršūnių susitikime Bukarešte 2008 metais buvo deklaruota, kad Gruzija taps NATO nare, o per paskutinį viršūnių susitikimą Velse jai pasiūlytas praktinių priemonių paketas, padėsiantis siekti narystės. Kaip žinote, Lietuvoje veikiantis NATO ENSEC COE yra atviras ne tik NATO šalims, bet ir šalims partnerėms. Tad šį rudenį (tiksliau – spalio 16 dieną) Gruzija įsitraukė į minėto centro veiklą. Susitarimą dėl Gruzijos įsitraukimo į centro veiklą per oficialią ceremoniją pasirašė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Gruzijos ekonomikos ir darnaus vystymosi ministras Giorgi Kvirikashvili, kitų Energetinio saugumo kompetencijos centro šalių steigėjų atstovai – ambasadoriai, gynybos atašė. Artimiausiu laiku Gruzija deleguos ekspertą į vieną iš trijų centro padalinių – Koncepcijų ir doktrinų vystymo skyrių.
Ką lankytojai pamatys parodoje IESMA 2014?
Paroda skirta pristatyti gerąsias praktikas bei technologines inovacijas, padedančias didinti energetinį efektyvumą karyboje. Kompanijos turės išskirtinę galimybę pristatyti naujus, pažangesnius sprendimus energetiniam efektyvumui pasiekti – įvairią techninę įrangą, energetikos gamybos priemones. IESMA 2014 tikslas – skatinti inovatyvių energetinių technologijų perkėlimą iš civilinio į karinį sektorių, standartinių technologijų pritaikymą ir diegimą operacinėje aplinkoje, pritaikyti naujausias technologijas praktiškai naudoti karyboje. Dalyvauti parodoje iki šios dienos jau pareiškė norą trisdešimt dalyvių, tarp jų – gerai žinomos britų, prancūzų, amerikiečių, vokiečių bendrovės. Yra ir Latvijos, Lietuvos pramonės atstovų, gaminančių energetikos įrangą (saulės kolektorius, generatorius, kuro gamybos sistemas), kuri gali būti panaudota karinėms reikmėms. Kartu vyksiančioje konferencijoje akademinės bendruomenės, privataus sektoriaus ir gynybos srities ekspertai aptars iniciatyvų, skirtų didinti energetinį efektyvumą karyboje, įgyvendinimo galimybes, keisis savo patirtimi. Jeigu manęs klaustų, kuris IESMA 2014 komponentas svarbesnis – konferencija ar paroda, atsakyčiau, kad abu vienodai svarbūs. Tiesiog siekiama sukviesti į renginį tiek pramonininkus, tiek akademinio pasaulio atstovus, nepriklausomus idėjų kūrėjus, politikus, diplomatus, aukšto rango karininkus iš įvairių NATO šalių ir aptarti visa, kas susiję su energetika karyboje.
Konferencija, kurią atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaus NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir kiti garbūs svečiai, bus suskirstyta į kelias sesijas pagal diskusijų temas: „Energetikos faktorius modernios karybos srityje“ (1 sesija); „Energetinės inovacijos karybai: atsirandantys technologiniai pokyčiai“ (2 sesija); „Technologijų pritaikymas kariuomenėje: geriausi praktiniai pasiekimai ir išmoktos pamokos“ (3 sesija); „Karinės energetikos aspektai skirtingų dimensijų sankirtoje“ (4 sesija).
IESMA – svarbiausias, bet ne vienintelis renginys
NATO EENSEC COE jau dirba ekspertai iš Estijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Turkijos. Pranešta, kad netrukus į centro veiklą įsitrauks ir Jungtinė Karalystė (JK). Ar numatoma pasitelkti daugiau ekspertų?
Šią savaitę JK įsitraukia į NATO ENSEC COE veiklą. Kaip žinote, Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, kai buvo baigtos akreditacijos procedūros, Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą. Aš turiu garbės jam vadovauti nuo šių metų rugpjūčio. Paroda ir konferencija IESMA 2014 – tai mūsų renginys, jis svarbus, gal net svarbiausias iš šiųmetinių, bet anaiptol ne vienintelis. Pavyzdžiui, spalio 21–23 dienomis centre vyko ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugos stalo pratybos – buvo vertinami valstybinių institucijų planavimo, prevencijos ir reagavimo procesai susiklosčius ekstremalioms situacijoms, siūlomi sprendimai, kaip pagerinti šiuos procesus.
Tiek viešųjų renginių, tiek kasdienės veiklos yra daug – centro karininkai rengia doktrinas, koncepcijas NATO institucijoms ir kita. Mūsų personalą į centro veiklą įsitraukus britams, sudarys aštuonių šalių atstovai. Tikimės augti. Dabar, be britų ir gruzinų, turime jau devyniolika etatinių darbuotojų. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir minėti valstybes, kurios galbūt įsitrauks į centro veiklą, bet tam tikros derybos vyksta.
Mokykimës neišlaidauti
Informaciniuose pranešimuose pabrėžiama, kad NATO ENSEC COE analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo, kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Kas tai yra?
Norint užtikrinti efektyvų NATO pajėgų funkcionavimą ir operacinių uždavinių vykdymą, kasdien reikia milžiniškų energetinių resursų. Būtina išmokti juos naudoti efektyviai ir saugiai juos pristatyti, užtikrinti nepertraukiamą išteklių tiekimą. Yra trys pagrindinės sritys, kuriomis centras, vykdydamas savo misiją, rūpinasi labiausiai: pirma – energetinis efektyvumas, antra – ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsauga, trečia – sampratos ir žinių apie energetikos svarbą sklaida tiek NATO šalių kariuomenėse, tiek ir visuomenėje. Aš porą metų dirbau Afganistane, Užsienio reikalų ministerijos diplomatinėje atstovybėje, ir buvau liudininkas, kiek daug energetinių išteklių Aljansas ir visi koalicijos partneriai išnaudoja aprūpindami ten sutelktas ginkluotąsias pajėgas. Dažnai minimi tokie statistiniai duomenys: paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais per vieną dieną kareivis sunaudodavo penkis šešis litrus degalų, o Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane – apie šimtą litrų. Vien degalų pristatymas ten jų kainą padidina penkeriopai. Žinoma, rūpindamiesi energetiniu efektyvumu, mes neturime kaip nors paveikti karinių dalinių operacinių gebėjimų. Karių saugumas ir operacijos sėkmė, be abejo, svarbiausia, bet galima nebūti beatodairiškai išlaidiems ir veikti kur kas efektyviau. Energetinių išteklių paklausa didėja. Ar žinote, kiek šiuolaikinio kario ekipuotėje naudojama maitinimo elementų? Regis, prancūzų logistai yra skaičiavę, kad kiekvienas jų turėtų nešiotis iki aštuonių kilogramų. Tai nereiškia, kad kiekvienas karys kasdien tiek jų naudoja, bet nekoordinuojant skirtingų gamintojų ekipuotei ir ginkluotei siūlomų detalių, formuojama perteklinė energetikos šaltinių paklausa. Tai tik vienas nedidelis pavyzdys. Dabar gamintojai karius gali aprūpinti „išmaniosiomis“ palapinėmis, kuriose integruota daugybė funkcijų – ir valymas, ir šildymas, ir apšvietimas, nes karys turi išgyventi skirtingomis gamtinėmis ir klimatinėmis sąlygomis. Egzistuoja išties nemažai inovatyvių sprendimų, kad NATO kariai galėtų efektyviai veikti bet kurioje klimato zonoje. Reikšmingai prisidedame keldami ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugos kompetenciją mokymų, pratybų organizavimo, NATO koncepcijų ir doktrinų plėtojimo srityse.
Centrui yra suteiktas NATO energetikos saugumo srities mokymo departamento statusas, t. y. – viskas, kas susieta su mokymu energetikos srityje, yra koordinuojama su NATO ENSEC COE.
Centro ekspertai aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, skaito paskaitas, pranešimus, teikia vertinimus energetinio saugumo klausimais NATO ir šios organizacijos šalių institucijoms.
Informacijos prieinamumas
Ar NATO ENSEC COE rūpinasi tik tų šalių, kurios į jį priimtos, ar viso Aljanso energetiniu saugumu?
NATO ENSEC COE rūpinasi visų NATO šalių energetiniu saugumu. Pagal priimtą NATO kompetencijos centrų koncepciją, šalys gali aktyviai prisidėti prie Aljanso stiprinimo pasirinkdamos vieną ar kelias sritis ir kurdamos pajėgumus konkrečiai sričiai plėsti. Už tai atsakinga institucija (kompetencijos centras) turi būti ne Aljanso vadovavimo grandyje (angl. Chain of Command), be to, finansuojama ne NATO, o steigėjų šalių (ar šalies, nes gali būti ir tarptautinė, ir vienašalė). Dabar NATO šalyse yra dvidešimt trys įvairūs kompetencijos centrai. Iš jų dvidešimt yra akredituoti, o kiti – dar ne, tai yra jie dar kuriami. Yra ir palyginti mažų, pavyzdžiui, Norvegijos Šalto oro operacijų kompetencijos centras (angl. Centre of Excellence for Cold Weather Operations), nes vykdyti karines operacijas speiguotose vietovėse taip pat reikia patirties, ir stambių, pavyzdžiui, Jungtinių oro pajėgų kompetencijos centras (angl. Joint Air Power Competence Centre, JAPCC) Vokietijoje, kuriam vadovauja keturių žvaigždučių generolas. Nors dauguma kompetencijos centrų nėra dideli – juose yra nuo dvidešimt iki penkiasdešimt darbuotojų. Visus centrus koordinuoja JAV Virdžinijos valstijoje, Norfolke, esanti Aljanso vadavietė transformacijai (angl. Allied Command Transformation, ACT). Centrų sukaupta kompetencija (tam tikras informacijos produktas) yra prieinama visoms Aljanso narėms, neretai – ir NATO partnerėms. Kalbant apie NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, Lietuva yra šalis steigėja (angl. framework nation), yra dar penkios šalys globėjos (angl. sponsoring nations): Estija, Latvija, Italija, Prancūzija ir Turkija. Mums vadovauja iš centre dalyvaujančių šalių globėjų atstovų sudarytas Organizacinis komitetas (angl. Steering committee). Organizaciniam komitetui vadovauja vienas iš centrą įsteigusių institucijų vadovų – užsienio reikalų viceministras, jį kas trys metai pakeičia krašto apsaugos viceministras. Šis centrui vadovaujantis komitetas renkasi dukart per metus. Komitetas mums nustato metų uždavinius, ir per kiekvieną susitikimą mes informuojame, kaip juos sekasi vykdyti, sudarome metų darbo planą ir atsiskaitome, kaip panaudotas biudžetas. Visi sprendimai priimami vadovaujantis NATO (ne nacionalinėmis Lietuvos ar kokios kitos šalies) taisyklėmis. Įvairių NATO institucijų vadovų inicijuotos užduotys NATO ENSEC COE yra aprobuojamos Organizaciniame komitete.
Ar į NATO ENSEC COE kaip šalies atstovai priimti bendradarbiai gali būti vadinami ekspertais, kad jie dirba koncepcijų lygmeniu?
Taip, dauguma NATO ENSEC COE personalo yra ekspertai, jie dirba skyriuose: Strateginių tyrimų ir analizės skyrius atliekamų tyrimų pagrindu rengia publikacijas, organizuoja konferencijas, kitus renginius, Koncepcijų ir doktrinų vystymo skyrius, vadovaujamas Italijos kariuomenės karininko, kelia įvairius sumanymus (nebūtinai susijusius su energetika, dažniau tai būna koncepcijos iš operacinės, logistinės ar vadovavimo srities), o centras, atlikęs ekspertizę, įvertina juos iš energetikos pozicijų, Mokymų ir pratybų skyrius rengia įvairius mokymus.
Tarptautinës pratybos
Ar spalio 21–23 dienomis Vilniuje vykusios ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugos stalo pratybos buvo planinis šio skyriaus renginys?
Taip, tai buvo planinis renginys. Per šias vadinamąsias stalo pratybas buvo tikrinami valstybinių institucijų planavimo, prevencijos ir reagavimo procesai susiklosčius ekstremalioms situacijoms ir pasiūlyti sprendimai, kaip pagerinti šiuos procesus. Jos buvo aktualios pirmiausia už krizių valdymą atsakingoms institucijoms ne vien NATO, bet ir Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos, kuria siekiama saugumo ir stabilumo Vidurio Rytų regione užtikrinimo, šalyse – Bahreine, Katare, Kuveite ir Jungtinių Arabų Emyratuose. Šiose NATO ENSEC COE surengtose pratybose dalyvavo ekspertai iš Čekijos, Estijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Turkijos, tai pat iš NATO vadaviečių. Susirinko įvairių institucijų atstovai – ekonomikos, energetikos, vidaus reikalų, privačių kompanijų, kurių darbas vienaip ar kitaip susijęs su energetika, daugiausia – su dujų ar naftos produktų gabenimu. Per pratybas ekspertų grupės pagal iš anksto parengtus tris scenarijus sprendė, kaip užtikrinti ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros objektų apsaugą teroristinių ar kibernetinių atakų atvejais, tikrino institucijų ir valstybių sąveiką tokių atakų metu. Pratybų tikslas – skatinti NATO šalių tarpusavio ir su Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos šalimis bendradarbiavimą, padėti nustatyti galimas spragas ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugos procedūrose, įvertinti institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Scenarijuose imituotos trys ekstremalios situacijos – terorizmo atvejis Persų įlankos regione, netoli Afrikos krantų, ir dvi situacijos Baltijos jūros regione: kibernetinė ataka, nukreipta prieš dujas gabenantį tanklaivį, ir informacinio karo epizodas. Pratybų dalyviai imitavo įvairias institucijas ir prognozavo jų veiksmus. Mums įdomi patirtis tų žmonių, kurie su panašiomis situacijomis yra susidūrę. Ruošdamiesi pratyboms ir jų metu mes palaikėme glaudžius telekomunikacinius ryšius su kitais centrais – NATO Kovos su terorizmu kompetencijos centru (angl. Centre of Excellence Defence Against Terrorism) Turkijoje, Ankaroje, NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centru (angl. Strategic Communications Centre of Excellence) Latvijoje, Rygoje, ir NATO Kibernetinės gynybos kompetencijos centru (angl. Cooperative Cyber Defence Centre of Excellence) Estijoje, Taline. Tai buvo išties svarbios pratybos, naudingos stiprinant NATO pajėgumus.
Žvilgsnis iš šalies
Ar neidentifikuotų povandeninių laivų šmėžavimas prie Stokholmo ir padažnėję Rusijos orlaivių įsiveržimai į Baltijos šalių oro erdvę, plaukiant į Klaipėdą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivui „Independence“, nekelia papildomų rūpesčių Lietuvos energetiniam saugumui?
Su Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivo saugumu susijusių užduočių nesame gavę. Lietuva turi savo kompetentingų institucijų, kurios gali užtikrinti minėto strategiškai svarbaus objekto apsaugą. NATO ENSEC COE negali būti atsakingas už konkrečios valstybės, įskaitant ir Lietuvą, energetikos saugumą, nes centras – tarptautinė institucija. Esame pasiruošę paremti bet kurios šalies pastangas stiprinant energetinės infrastruktūros apsaugą, tarp jų – ir Lietuvos. Turime kompetencijos ir žinių, šioje srityje įgyjame vis daugiau patirties ir galių, bet tai, vaizdžiai kalbant, yra intelektualiniai raumenys. Už Jūsų minėtą objektą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir konkrečios valstybinės institucijos. Žinoma, teoriniu lygmeniu mes analizuojame situaciją, bet tiesiogiai nesame įsitraukę į terminalo apsaugos organizavimą. Kai šalys narės mūsų centrui suteikė mandatą, NATO – akreditaciją, įsipareigojome jokiu būdu nedubliuoti kitų institucijų darbo – tiek valstybės, tiek Aljanso lygiu.
Vis dėlto sugrįžkime prie parodos IESMA 2014. Ko iš jos tikitės?
Mes tikimės, jog IESMA ilgainiui taps pagrindiniu renginiu, pristatančiu ir aptariančiu energetines inovacijas karyboje. Aišku, būtų per daug ambicinga tapti energetikos EUROSATORY, bet dėsime visas pastangas, kad šis renginys būtų plėtojamas.
Dėkojame už pokalbį.
KALBINO KAZYS JONUŠAS
Nuotraukos šaltinis: http://www.iesma.info
