Siekiant užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, Krašto apsaugos ministerija inicijuoja įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti valstybinės žemės sklypų, reikalingų krašto apsaugos tikslams, suformavimo ir (ar) pertvarkymo, infrastruktūros statybos procedūras. Spalio 5 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Krašto apsaugos ministerijos teiktiems Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo projektams. Jie perduoti toliau svarstyti Seimui.
Krašto apsaugos ministerijos parengtų teisės aktų projektų tikslas – užtikrinti Lietuvos sąjungininkų poreikius, susijusius su karinės infrastruktūros plėtra ir jos sukūrimu.
„Tikimės, kad atsisakius biurokratinių procedūrų infrastruktūros projektų statybų procesas paspartės net trejais metais,” – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą. Krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija (žemės sklypas) ir infrastruktūra, būtina priimančiosios šalies paramai užtikrinti, šiuo metu negali būti vystoma greitai ir efektyviai. Tam trukdo teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo procedūros.
