Lietuvoje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras pradėjo projektą, kuriuo bus siekiama sukurti energetiškai efektyvaus karinio vieneto modelį.
Pasak centro eksperto dr. Arūno Molio, vykdant šį projektą bus bandoma sukurti tipinio bataliono dydžio kovinio vieneto energijos išteklių vartojimo modelį ir pasiūlyti būdus bei priemones, kaip, nesumenkinant bataliono kovinių pajėgumų, būtų galima taupiau naudoti energijos išteklius ir užtikrinti maksimalią tokio vieneto nepriklausomybę nuo išorinių energetinių šaltinių.
Pasak Dr. A. Molio, vis didėjantis dėmesys energetiniam efektyvumui kariuomenėse atspindi visuotinės energijos vartojimo kultūros pokyčius ir vis labiau įsigalinčias darnios energetikos idėjas. Specialisto teigimu, energetinis efektyvumas apima daugelį aspektų: kariuomenes ieškoti energiją taupančių sprendimų ir labiau pasikliauti atsinaujinančiais energijos šaltiniais skatina ne tik atsiveriančios galimybės taupyti energiją ir finansus, bet ir galimybė sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Ekspertas pabrėžė, kad energetinis efektyvumas taip pat susijęs su karinių pajėgumų autonomiškumu išorinių energijos šaltinių atžvilgiu. Šis karinio energetinio saugumo aspektas itin svarbus tarptautinėse operacijose, kur priešiški išpuoliai dažnai nukreipiami į energijos tiekimo infrastruktūrą, kurą gabenantį transportą, energijos išteklių saugyklas.
Projekto „poligono“ vaidmeniui atlikti pasirinktas Tauragės rajone dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Remiantis Kęstučio bataliono energijos išteklių naudojimo pavyzdžiu planuojama įvertinti tipiniam mechanizuotojo pėstininkų bataliono struktūrą ir funkcijas turinčiam kariniam vienetui būdingus elektros energijos, šilumos, kuro poreikius ir pasiūlyti tokius poreikius patenkinti padėsiančius technologinius sprendimus. Svarbu tai, kad tokie sprendimai turėtų numatyti galimybę kuo plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.
Tuo pačiu modelis turėtų pasiūlyti sprendimus maksimaliai karinio vieneto nepriklausomybei nuo išorinių vandens šaltinių užtikrinti, pasitelkiant valymo įrangą. Be to, planuojama įvertinti galimybę panaudoti batalione sukuriamas atliekas elektros energijai ir šilumai generuoti.
Energetinio saugumo ekspertų teigimu, pirminiame etape šis projektas planuojamas kaip teoriniais skaičiavimais pagrįstas modeliavimas, tačiau jie neatmetė galimybės, kad vėliau tam tikros technologijos galėtų būti išbandytos ir praktiškai įdiegtos batalione.
Centro specialistai pabrėžė, kad kuriant energetiškai efektyvaus karinio vieneto modelį ir siūlant technologinius sprendimus bus atsižvelgiama ir į tai, kad mechanizuotasis pėstininkų batalionas turi būti perdislokuojamas, nes paprastai tokio vieneto kariai kartu su visa įranga siunčiami į tarptautines operacijas už šalies ribų.
Modeliuojant energetikai efektyvų karinį vienetą bus kompleksiškai vertinamas galimų technologijų patikimumas, savikaina, jų atsiperkamumas, tai pat bus analizuojamas instaliavimo sudėtingumas, personalo apmokymo sąnaudos ir ekonominė nauda.
Dr. A. Molio teigimu, centro ekspertai tikisi, kad projekto metu pasiūlytas energetiškai efektyvaus kovinio vieneto modelis galėtų tapti pavydžiu kuriant ir aprūpinant karinius vienetus ir kitų NATO šalių kariuomenėse.
NATO energetinio saugumo centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, centrui buvo suteiktas tarptautinės karinės organizacijos statusas.
Centrui keliami uždaviniai – analizuoti karinio energetinio efektyvumo ir saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus, teikti rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, įsitraukti į mokymus ir pratybas.
Be Lietuvos, centro steigėjos yra dar penkios NATO šalys: Estija, Italija, Latvija, Prancūzija ir Turkija. Centrui vadovauja Lietuvos atstovas pulkininkas Romualdas Petkevičius.
Lietuva taip pat siekia, kad karinio energetinio saugumo klausimai būtų įtraukti į ES šalių gynybos planuotojų darbotvarkę. Vienas iš šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prioritetų saugumo ir gynybos srityje – siekti, kad energetinio saugumo karinis matmuo taptų ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos dalimi ir ES šalių bendradarbiavimas karinio energetinio saugumo srityje būtų stiprinamas.
Lietuva taip pat remia ir glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Lietuvos požiūriu, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras gali tapti viena iš NATO ir ES bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje platformų.
Pagrindinė karinio energetinio saugumo klausimais besirūpinanti institucija ES yra Europos gynybos agentūra.
Asmuo ryšiams – Jonas Kukulskis, NATO ESKC viešųjų ryšių specialistas, mob. +370 612 03459
Asociatyvi Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr.
