Islandijai NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje paskyrus civilį ekspertą pradėtas naujas glaudžios Islandijos ir Lietuvos draugystės etapas.
NATO priešakinės pajėgos Rukloje, kur 1300 karių kovinei grupei vadovauja Vokietija, nuo šių metų kovo buvo sustiprintos, kai prie daugiataučių pajėgų prisidėjo islandų civilis tarnautojas. Prieš tai kitas Islandijos atstovas buvo dislokuotas kovinėje grupėje Estijoje.
Nors Islandijoje gyvena tik 350 000 žmonių ir ši šalis neturi savo kariuomenės, ji yra viena iš dvylikos NATO įkūrusių valstybių narių ir prisideda prie NATO operacijų finansiškai bei skirdama civilinį personalą.
Islandiją su Baltijos šalimis sieja glaudūs ryšiai – ypač su Lietuva, nes Islandija 1991 m. tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę. Nuo tada abi šalis sieja artimas ryšys ir abipusė pagarba, o Islandijos indėlis Lietuvai siekiant nepriklausomybės yra gerai žinomas visuomenėje.
Anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, Islandijos atstovavimas Priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje kelia ypatingą jausmą.
„Mes visi žinome, kad Islandija buvo pirmoji valstybė, kuri pripažino mūsų nepriklausomybę, bet aš pats turiu ir asmeninės bendradarbiavimo su Islandija patirties. Aš dalyvavau derybose dėl laisvosios prekybos sutarties su Islandija, kuri yra Europos Laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narė, ir buvau atsakingas už šių derybų užbaigimą. Po to, kai Islandija ėmė siekti narystės ES, mes tapome partneriais, rėmusiais Islandiją šiose derybose. Tad mūsų santykiai glaudūs jau ilgą laiką, Islandijos atstovavimas Priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje yra labai teigiamas dalykas ir puikiai atspindi mūsų santykius,“ – sakė R. Karoblis.
Gudlaugur Thor Thordarson, Islandijos užsienio reikalų ministras, pritarė R. Karobliui ir teigė, kad abiejų šalių santykiai puoselėjami ant tvirto pamato: „Šia prasme Islandijos įsitraukimas į NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę turi specifinę konotaciją. Tačiau Islandija ir Lietuva bendradarbiauja skirtingose srityse, pavyzdžiui, Baltijos jūros valstybių taryboje, be to, puoselėja puikius dvišalius santykius. “
Islandija yra unikali NATO narė, nes neturi kariuomenės, tad kai kam gali kilti klausimų dėl jos vaidmens NATO kolektyvinėje gynyboje. Paklausus, ar vienintelio islandų civilio darbuotojo paskyrimas kovinėje grupėje gali turėti reikšmės, ar tai tik „simbolinis gestas“, R. Karobliui abejonių nekilo.
„Be abejo. Pirma, tai ženklas, kad daugiau valstybių prisijungia prie kovinės grupės, o Islandija turi įvairių gebėjimų, kuriuos gali suteikti Priešakinėms pajėgoms. Greta to, kad tai turi simbolinės reikšmės, tai taip pat yra gilesnių santykių tarp Islandijos ir Lietuvos išraiška“,- sakė jis.
Islandijos užsienio reikalų ministras G. Th. Thordarson pritarė ministrui ir pridėjo, kad į Islandijos dalyvavimą kovinėje grupėje reiktų žvelgti platesniame NATO įsipareigojimų kontekste.
„Nors Islandija kariuomenės neturi, kaip viena iš NATO įkūrėjų, mes visada prisidėjome prie jos. Per paskutinius keletą metų Islandijos krizių valdymo pajėgos dalyvavo įvairiose NATO operacijose, įskaitant operacijas Balkanuose, Afganistane, o dabar ir Baltijos šalyse. Svarbu paminėti, kad visi tarptautinėse operacijose dalyvaujantis islandai yra civiliai. Jie nenešioja ginklų, išskyrus išskirtinius atvejus. Jie savo žinias ir patirtį taiko vykdydami sudėtingus projektus, todėl jų įgūdžiai yra labai vertinami. Todėl Islandijos indėlis yra ne tik simbolinis, dauguma sutiktų, kad islandai atneša naudos bet kokiai operacijai“,- sakė Islandijos užsienio reikalų ministras.
Parengė Thorgils Jonsson.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis su Islandijos užsienio reikalų ministru Gudlaugur Thor Thordarson Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime 2018 m. vasarį (Nuotrauka / NATO)
