Kovo 7 d. Baltijos jūros regiono šalių atstovai Klaipėdoje vykusiame susitikime aptarė Baltijos jūros taršos stebėjimo iš oro darbų planus. Helsinkio Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (angl. HELCOM) susitikime dalyvavo atstovai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.
HELCOM neformalios Taršos stebėjimo iš oro darbo grupės susitikimo tikslas – gerinti tarptautinio bendradarbiavimą vykdant taršos iš oro stebėjimo darbus. Susitikimo dalyviai aptarė bendrus kasmetinius Baltijos šalių koordinuojamų lėktuvų skrydžių planus, parengtus pagal Koordinuotos išplėstinės taršos kontrolės operacijų programą.
Pagal Helsinkio komisijos tvarką, šių metų darbo grupei pirmininkauja Lietuva. Grupės vadovu išrinktas Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininko pavaduotojas aplinkosaugai Igor Kuzmenko.
Per metus Baltijos jūroje užfiksuojama apie 300-500 taršos naftos produktais atvejų. Paprastai naftos produktų likučiai iš laivų į jūrą yra išpilami tamsiu paros metu, esant blogam matomumui ir orui.
HELCOM šalys, siekdamos apsaugoti Baltijos jūrą nuo taršos, kiekvienais metais bendradarbiauja stebint jūrą ir jos pakrantes iš oro. Tokių stebėjimų tikslas – aptikti naftos ar kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimus iš laivų. Baltijos šalys naudoja lėktuvus su specialia įranga tam, kad stebėjimai iš oro būtų efektyvūs. Baltijos jūros valstybių lėktuvai per metus skraido daugiau kaip kelis tūkstančius valandų.
Lietuvoje teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje kontrolę vykdo Karinės oro pajėgos kartu su Karinėmis jūrų pajėgomis. Skrydžių metų ieškoma teršalų ir naftos produktų dėmių. Tam tikslui naudojami Karinių oro pajėgų sraigtasparniai ir orlaivis.
Helsinkio komisija arba Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (angl. Helsinki Commission, HELCOM) yra institucija, koordinuojanti 1974 m. priimtos Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos dažniau žinomos kaip Helsinkio konvencija, įgyvendinimą. Lietuva nuo 1992 m. yra šios konvencijos narė. Jos įgyvendinimo svarba taip pat akcentuojama ES Baltijos jūros regiono strategijoje, kuri yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Joje, kaip ir Helsinkio konvencijoje, akcentuojama Baltijos jūros aplinkos būklės gerinimas. Įgyvendinant Helsinkio konvenciją, Lietuvoje sudarytas Helsinkio komisijos nacionalinis komitetas. Krašto apsaugos sistemos atstovas dalyvauja Helsinkio Komisijos Atsakomųjų veiksmų į jūros taršą darbo grupės veikloje, Krašto apsaugos ministerija taip pat prisideda prie konvencijos tikslų įgyvendinimo vykdydama Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos priemones.
Asmuo ryšiams – Karinių jūrų pajėgų štabo civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus vyresnysis specialistas seržantas Audrius Vitkauskas, mob. 8 698 18196
Nuotr. aut. – srž. A. Vitkauskas.
