Birželio 30 d. baigėsi pusmetį trukęs Lietuvos kariuomenės padalinių, priskirtų NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir ES kovinei grupei, budėjimas.
Nuo š. m. sausio 1 d. apie 600 Lietuvos karių, dauguma jų yra iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, buvo priskirti budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktosios pamainos (angl. NATO Response Force, NRF-14) Sausumos komponente. Lietuvos kariai NRF budėjo trišalio Baltijos bataliono (angl. BALTBAT) sudėtyje.
Dar apie 130 karių, daugiausia iš Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kartu su kariais iš Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Vokietijos budėjo bendroje ES kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group, BG).
Nuo liepos budėjimą NRF, penkioliktoje pamainoje, perims Lietuvos kariuomenės išminavimo būrys, sudarytas iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Lietuviai budės kaip Lenkijos išminavimo kuopos dalis.
Per š. m. pirmąjį pusmetį nei NATO greitojo reagavimo pajėgos, nei ES kovinės grupės krizės rajonuose panaudotos nebuvo. Šioms daugianacionalinėms pajėgoms priskirti Lietuvos kariuomenės padaliniai viso budėjimo metu tęsė kovinį rengimą Lietuvoje, tobulino kovinius įgūdžius. Algirdo bataliono kariai taip pat jau pradėjo ruoštis misijai Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, į kurį vyks šiemet rudenį.
Kitąmet budėti NRF Lietuva planuoja skirti Pajėgų apsaugos kuopą, apie 120 karių, daugiausia iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.
NATO greitojo reagavimo pajėgos
NRF – tai aukštos parengties, technologiškai pažangios daugianacionalinės NATO pajėgos, vienas iš kertinių aljanso karinių įrankių. NRF sudaro valstybių-narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie tam tikrą laiką aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas. Priėmus sprendimą, NRF gali išvykti į operacijų rajoną per penkias dienas.
NRF turi sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus.
NRF-14 Sausumos pajėgų komponentui, kuriam budėjimo metu priklausė Baltijos batalionas, vadovavo Danija. Komponentą sudarė dvi JAV ir viena Graikijos pėstininkų brigados. NRF-14 Sausumos komponentui savo karius skyrė Nyderlandai, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Čekija, Norvegija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Italija.
Trišalis Baltijos batalionas buvo suformuotas 2007 metų rugsėjį. Šį junginį sudarė Estijos ir Lietuvos kariniai vienetai ir Latvijos štabo kariai, iš viso 800 žmonių. Bataliono vadovaujanti šalis buvo Lietuva, batalionui tiesiogiai vadovavo Algirdo bataliono vadas pulkininkas leitenantas Remigijus Baltrėnas.
Sprendimą kurti greitojo reagavimo pajėgas NATO šalys priėmė 2002 metų lapkritį Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba. Pirmą kartą šios pajėgos buvo aktyvuotos 2005 metų spalio mėn. padėti nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui. Humanitarinėje operacijoje dalyvavo ir Lietuvos vandenvalos vienetas, suformuotas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių ir technikos.
ES kovinės grupės
ES kovinės grupės – tai aukštos parengties, greitai perdislokuojamos, daugianacionalinės, jungtinės pajėgos, galinčios savarankiškai vykdyti operacijas arba veikti pradiniame didesnės operacijos etape. ES kovines grupes plėtoja stiprindama Europos saugumo ir gynybos politiką ir siekdama efektyviau kovoti su tarptautinėmis krizėmis.
Panašiai kaip ir NRF, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamosios skiria šalys-narės. Kovinės grupės į operacijos vietą gali išvykti per 5-10 dienų nuo sprendimo jas panaudoti priėmimo ir yra operacijos vietoje gali išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų. Kovinės grupės operacijas gali vykdyti bet kur už ES ribų 6 tūkst. kilometrų spinduliu aplink Briuselį.
Šių metų pirmąjį pusmetį budėjusi penkiašalė kovinė grupė, kurios sudėtyje dalyvavo Lietuva, buvo įsteigta Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos atstovams 2006 metų lapkritį Briuselyje pasirašius memorandumą. Kovinę grupę sudarė apie 3000 karių. Pirmąjį metų pusmetį vienu metu budėjo dvi ES kovinės grupės. Antrosios iš dviejų budėjusių grupių kariai buvo iš Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų. Lietuva ir Latvija savo karius budėti ES kovines grupėse skyrė pirmą kartą.
Penkiašalei kovinei grupei vadovavo Lenkijos kariuomenės brigados generolas Sławomir Wojciechowskij, Lietuvos kontingento šioje kovinėje grupėje vadas buvo majoras Liudas Gumbinas, Mindaugo bataliono štabo viršininkas.
Nuotraukos:
1. Titulinė nuotrauka: Mindaugo bataliono pasiruošimo budėti ES kovinėje grupėje patybos, 2009 m. spalio 6 d. Nuotr. aut. vyr. ltn. A. Žilys.
2. Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių pasiruošimo budėti ES kovinėje grupėje vertinamosios lauko taktinės pratybos „Greitas atsakas“ Pajuostėje (Panevėžio r.) 2009 m. spalio 23-30 d. Nuotr. autorius j. psk. D. Dzimidas.
3. Mindaugo bataliono pasiruošimo pratybos su sraigtasparniu, 2009 m. vasario 1 d. Nuotr. autorius vyr. ltn. A. Žilys.
4. Mindaugo bataliono kariai po vertinamųjų lauko taktinių pratybų „Greitas atsakas“, 2009 m. spalio 30 d. Nuotr. autorius j. srž. G. Mockevičius.
5. Baltijos bataliono pasiruošimo budėjimui NRF-14 vertinamosios pratybos „Baltijos erelis 2009“ (angl. Baltic Eagle), 2009 m. birželį Latvijoje. Lietuvos kariai kartu su Baltijos bataliono vadu plk. ltn. R. Baltėnu. Nuotr. aut. vyr. srž. Nerijus Vitas.
6. Pratybų „Baltijos erelis“ planavimas. Nuotr. aut. vyr. srž. Nerijus Vitas.
7. Baltijos bataliono kariai nagrinėja pratybų planą. Nuotr. aut. vyr. srž. Nerijus Vitas.
