Atsakant į VŠĮ „Karių teisių gynimo centro“ generalinio direktoriaus klausimus dėl profesinės karo tarnybos ir šauktinių karių, pirmiausia norima pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje intensyvėja karinis parengimas, kariuomenės daliniai pildosi ir kariais profesionalais ir savanoriais šauktiniais, todėl labai svarbu, kad patyrę kariai savo patirti perduotų tarnybą pradedantiesiems.
Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių. Tik kariai prisiekia negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę bet kokiomis aplinkybėmis. Dabartinė saugumo situacija iš karių reikalauja daugiau pastangų, kad būtume pasirengę apginti Lietuvą.
Tačiau Lietuvos kariuomenėje griežtai laikomasi visų teisės aktų ir karo tarnybos statuto. Kariui, kuris tarnauja ilgiau nei įprastai, suteikiamas pakankamas laikas darbingumui atgauti ir pailsėti.
Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenei nustatytas užduotis, kurios reikalauja nuolatinio pasirengimo jas neatidėliotinai vykdyti ir visuomenės lūkesčius, kad Lietuvos kariuomenė visuomet būtų pasirengusi ginklu užtikrinti valstybės karinę apsaugą, kario tarnybos trukmės apriboti nustatytu valandų skaičiumi, įprastu valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, negalima. Tačiau tuo pačiu yra pasirūpinta, kad laikas, skirtas kariams pailsėti ir atgauti darbingumą, atitiktų keliamus reikalavimus. Be to, ilgesnė nei įprastai tarnyba yra kompensuojama ne tik suteikiant laisvas dienas, tačiau ir papildomomis socialinėmis garantijomis, tokiomis kaip: ilgesnės kasmetinės atostogos, kario aprūpinimas maistu ar mokama pinigine kompensacija maitinimosi išlaidoms padengti, piniginės išmokos būsto išlaikymo išlaidoms tarnybos vietoje padengti ar kompensuojamos kelionės išlaidoss, jei karys gyvena kitoje nei tarnybos vietoje. Taip pat kariai turi teisę į kario valstybinę pensiją, teisę pasinaudoti valstybės apmokamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, taikomomis integracijos į civilinį gyvenimą priemonėmis.
Šiuo metu savanoriai šauktiniai tarnybą atlieka tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione. Batalione yra suformuoti nauji padaliniai – kuopos, būriai, skyriai. Juose tarnaujantys profesinės tarnybos kariai tapo instruktoriais ir vadais. Jų pagrindinė užduotis ir tikslas per ateinančius 9 mėnesius pagal specialią mokymo programą, ginkluotai gynybai parengti jaunuolius, atėjusius atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Todėl atsižvelgiant į tai tarnyba yra organizuojama pagal patvirtintas standartines procedūras ir dienotvarkę. Tai reiškia, kad karių parengimas ir mokymas gali trukti ir ilgiau nei darbo dieną nuo 8 iki 17 val. Kiekvienas profesinės karo tarnybos karys, o jų kiekvienoje šauktinių kuopoje yra net 16, per mėnesį du kartus vykdo kuopos budėtojo tarnybą, kuri trunka 24 valandas. Jis atsakingas už tai, kad visi kareivinėse esantys kariai laikytųsi nustatytos dienotvarkės, papildomų žmogiškųjų išteklių tam nereikia. Rytinę mankštą kaip ir kitas su fiziniu rengimu susijusias pratybas kariams organizuoja ir vesti gali tik kvalifikuoti fizinio rengimo instruktoriai. Batalione tokių karių yra 15. Kariai tarpusavyje nuolat keičiasi. Karys, organizavęs mankštą ir atvykęs į tarnybą 6 val. ryto, pagal nustatytą tvarką ir jeigu neturi neatidėliotinų užduočių, tarnybą baigia 15 valandą.
Jei kariai mano, jog jų teisės yra pažeidžiamos, jie turi galimybę skaidriai ginti savo teises, pasinaudodami galiojančiomis procedūromis. Jei kariai nenori informuoti savo vadų, jie gali pateikti skundus Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui, kuris esant poreikiui atliks nepriklausomą tyrimą.
Taip pat norime pabrėžti, kad Krašto apsaugos ministerija nuolat gerina profesinės karo tarnybos sąlygas, socialines garantijas.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. grąžintas buvęs sustabdytas kelionės išlaidų atlyginimas (iš gyvenamosios vietos ir atgal). Taip pat padidintas kompensuojamas atstumas nuo 100 km iki 120 km (į abi puses). Šiuo metu maksimali kariui atlyginama kelionės išlaidų suma per mėnesį sudaro 151,2 eur.
Nuo 2015 m. liepos 1 d. profesinės karo tarnybos kariams, dalyvaujantiems lauko pratybose kareivinių režimu, ir profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems tarnybą kareivinių režimu paskelbus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį, profesinės karo tarnybos kariams nustatyti tarnybinio atlyginimo priedai ir padidinti priedo dydžiai.
Ir toliau numatoma gerinti karių tarnybos sąlygas ir apmokėjimą. Yra parengtas ir šiuo metu su kitomis suinteresuotoms institucijomis derinamas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma į karių tarnybinį atlyginimą įtraukti kariams mokamus butpinigius. Taip butpinigiai, kurie prilygsta pastovaus pobūdžio pajamoms, būtų priskirti su darbo santykiais susijusioms apmokestinamoms profesinės karo tarnybos kario pajamoms. Todėl didės ir kitos nuo tarnybinio atlyginimo priklausančios išmokos (ligos pašalpos, pensijos ir kt.). Be to, į kitą tarnybos vietą kitoje apskrityje perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams (kaip papildoma garantija) bus mokamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacijos. Jų dydžiai bus diferencijuojami pagal vietovių grupes ir labiau atspindės realią gyvenamosios patalpos nuomos rinkos situaciją. Kartu numatoma mokėti kompensacijas už kiekvieną kartu su kariu gyvenantį vaiką (įvaikį) ir išlaikytinį.
Taip pat, siekiant atstatyti socialinį teisingumą, planuojame didinti karių tarnybinius atlyginimus (labiausiai – žemesniuosius karinius laipsnius turtintiems kariams), taip mažinant atotrūkį tarp didžiausią ir mažiausią tarnybinį atlyginimą gaunančių karių ir išlaikant atitinkamą proporciją tarp karinių laipsnių.
Parengė Krašto apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus.
