Gruodžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje surengtas seminaras, kuriame Strateginių tyrimų centras pristatė 2010 m. spalio mėn. – 2011 m. birželio mėn. atlikto tyrimo „Karininkų rengimas: atitiktis Lietuvos kariuomenės poreikiams ir perspektyvos“ rezultatus.
Seminare Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas džiaugėsi, kad yra diskutuojama ir analizuojama apie Lietuvos kariuomenę. „Visų pirma privalome žvelgti į priekį ir mokydami kariūnus jau turime žinoti, kaip turės atrodyti Lietuvos kariuomenė ateityje – kiek ir kokių karininkų joje reikės, kaip tinkamai juos paruošti šiam darbui. Tuomet mūsų žinios padės rengiant būsimus karininkus ir juos motyvuojant efektyviam darbui“, – sakė G. Bagdonas.
Tyrimo metu buvo taikyti trys medžiagos rinkimo ir analizės metodai: statistinė Lietuvos kariuomenės (LK) 2002 karininkų duomenų bazės įrašų analizė, anketinė Lietuvos karininkų apklausa (313 respondentų) ir interviu su Lietuvos karininkais – ekspertais. Buvo išnagrinėta reali karininkų parengimo būklė ir nuomonė apie tai, kokio karininko reikia Lietuvos kariuomenei, kaip vertinama karininko karjera ir jo rengimas. Aktualiausia tyrimo sritis – karininkų išsilavinimo ir įgytos specialybės nustatymas. Tyrimo duomenys rodo, kad:
• Pusė Lietuvos kariuomenės (LK) karininkų pagal paskutinę įgytą specialybę yra socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai – 50 proc.
• Karinių ar civilinių technologijos mokslų specialybę (kaip paskutinę) yra įgiję apie trečdalis karininkų – beveik 30 proc.
• Ne-technologinių karo mokslų specialybę (būrio vadas, karybos bakalauro, taktika ir kt.) turi mažiau nei dešimtadalis karininkų – 9 proc.
• Mažiausia dalis karininkų tyrimo momentu buvo baigę biomedicinos srities studijas – 8 proc.
• Apie 5 proc. karininkų turi žemos kvalifikacijos specialybę, t.y. staliai-baldžiai, suvirintojai ir pan. Dauguma nėra įgiję aukštojo išsilavinimo.
Nors socialinių mokslų specialybes kaip paskutines įgijusių karininkų yra daugiau, tačiau gana didelė dalis karininkų – net trečdalis – turi įgiję ir technologinių (civilinių ar karo) mokslų srities specialybę. Atkreipiamas dėmesys, kad šią grupę sudaro tik tie karininkai, kuriems tokio tipo specialybė buvo fiksuota kaip vienintelė paskutinėse studijose. LKA baigę karininkai, kurie vienos pakopos studijose įgijo civilinę specialybę ir karinę specializaciją, patenka į civilinės specialybės kategoriją.
Karininkų profesinio rengimo analizė pagal karininkų amžių rodo, kad socialinių mokslų specialybes įgijusių karininkų daugiausia yra jauniausiose kartose – su kiekviena jaunesne karininkų karta mažėja karininkų, kurių paskutinė įgyta specialybė yra iš technologinių mokslų srities.
Socialinių ir technologinių mokslų pasiskirstymas taip pat pastebimas analizuojant karininkų paskutinės įgytos specialybės ir karinio laipsnio ryšius. Kuo aukštesnis karininko laipsnis, tuo daugiau yra karininkų, turinčių technologinių mokslų srities specialybę ir mažiau socialinių-humanitarinių mokslų specialybes.
Technologinės specialybės labiausiai yra reikalingos Karinėse jūrų pajėgose (KJP) ir Karinėse oro pajėgose (KOP). Tačiau ir čia pastebima akivaizdi technologinių specialybių „deficito“ augimo tendencija, nes vyresnes karininkų „technokratų“ kartas keičia 4-5 kartus mažesnė jaunesnioji karininkų karta, dar turinti technologinių mokslų išsilavinimą.
Svarstant karininkų rengimą, neišvengiamai yra aktualios studijos Lietuvos karo akademijoje. 56 proc. tyrime dalyvavusių karininkų yra studijavę LKA. Daugiausia jų – jauniausioje 22-29 m. amžiaus grupėje (81 proc.).
LKA tiek kaip pirmosios, tiek ir kaip antrosios aukštojo mokslo studijų institucijos profilis – socialiniai ir karo ne-technologiniai mokslai. Karininkai, kurių pirmasis aukštasis išsilavinimas įgytas LKA, dažniausiai įgijo būtent socialinių mokslų srities arba karo-ne technologinę specialybę (84,1 proc.). Panaši tendencija yra įgyjant ir antrąjį aukštąjį išsilavinimą LKA (44 proc.).
Apibendrinant tyrimo rezultatus pabrėžiama, kad reikia atsižvelgti į socialinių ir technologinių specialybių balansą. Šiuo metu kariūnai dažniau įgyja socialinės arba netechnologinės pakraipos specialybes, nes akademijoje yra rengiami būsimieji karininkai vadai. Tačiau LKA kartu reikia stiprinti ir technologinių studijų prieinamumą. Tai siekdama Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija bendradarbiauja bene su visomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis: su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio institutu kartu rengia aviacijos specialistus, tarnausiančius Lietuvos kariuomenėje, su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu keičiasi studentais ir kt.
2010 m. pradėta bendradarbiauti su Mykolo Romerio universitetu dalyvaujant įvairiuose projektuose, studentų, kariūnų bei dėstytojų mainuose. 2011 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos žemės ūkio universitetu ir Jungtinės veiklos sutartis tarp Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Klaipėdos universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Vytauto Didžiojo universiteto dėl doktorantūros studijų organizavimo politikos mokslų srityje.
LKA informacija
K. Dijoko nuotr.
