Vasario 8 d. Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija minėjo savo atkūrimo 15-ąsias metines.
Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vykusiame iškilmingame minėjime birutietes sveikino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Vaidotas Malinionis, perdavęs kariuomenės vado padėkas, visuomeninių organizacijų atstovai.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad birutiečių organizacija yra labai svarbus karių užnugaris. „Jūsų visuomeninė parama yra ne tik užnugaris jūsų šeimos nariams, bet ir valstybei, po truputį įsitvirtinančiai kitokiam gyvenimui”, – sakė R. Juknevičienė.
Ministrė Krašto apsaugos sistemos medaliais civiliams apdovanojo pirmąsias draugijos vadoves – Danutę Urbetienę bei Birutę Kliauzienę, Vilijai Andriškevičienei įteikė savo padėką.
Danutė Urbetienė buvo ne tik pirmoji atkurtos draugijos pirmininkė, bet ir vadovavo iniciatyvinei grupei, atkūrusiai draugiją pagal 1925 m. birutiečių įstatus. Vėliau vadovavimą trejiems metams buvo perėmusi Birutė Kliauzienė.
Dabartinė birutiečių draugijos pirmininkė Namida Pocienė sveikinimą atsiuntė iš JAV, kur šiuo metu tarnauja jos vyras brigados generolas Arvydas Pocius. Sveikinimo žodžius birutietėms perdavė ir brg. gen. A. Pocius.
Humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Liekis savo trumpoje sveikinimo paskaitoje sakė, kad birutiečių organizacijai labai tinka Birutės vardas. Kunigaikštienė Birutė, nors ir mažai minima istoriniuose šaltiniuose, tautos atmintyje išliko gyva iki šiol kaip moters idealas. Anot A. Liekio, Birutė prisimenama kaip plačios erudicijos ir rūpestinga motina, išauginusi šešis vaikus. Be to, anot istoriko, kunigaikštienė Birutė buvo gera kariuomenės reikalų žinovė.
Lietuvos karininkų šeimų moterų draugija buvo įkurta 1925 m. kovo 15 d. Kaune. Draugijos narėmis galėjo būti tikrosios tarnybos atsargos karininkų žmonos ir dukros. Įstatuose buvo numatyta, kad draugija siekia suburti karininkų šeimų moteris tautiniu, moraliniu ir kultūriniu pagrindu, globoti sergančius karius, karo invalidus, sužeistuosius, rengti nares teikti medicinos pagalbą, padėti auklėti karių šeimų vaikus.
1935 m. minint kunigaikštienės Birutės 550-ąsias metines ir draugijos įkūrimo 10-metį, draugijai suteiktas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardas. 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, rugpjūčio 20 d. draugijos veikla buvo uždrausta. Draugijos narės atsidūrė Sibiro tremtyje, kalėjimuose, lageriuose, nemaža dalis pasitraukė į Vakarus. 1951 m. draugijos veikla buvo atkurta JAV – Čikagoje, Klyvlende, Detroite, Los Andžele, Niujorke.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. kovo 25 d. Kaune pirmą kartą iškilmingai paminėtos 65-osios draugijos įkūrimo metinės. 1991 m. lapkričio 12 d. draugijos veikla buvo oficialiai atkurta Kaune, o 1994 m. balandžio 27 d. Vilniuje. 1996 m. Vilniaus arkikatedroje monsinjoras K. Vasiliauskas ir kariuomenės vyriausiasis kapelionas A. Bulota iškilmingai pašventino draugijos vėliavą.
