Kovo 15 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko mokslinis praktinis seminaras „Aplinkos apsauga ir karinė veikla”, kurį surengė Inžinerinės vadybos katedros mokslininkai.Tai pirmas tokio pobūdžio renginys Lietuvos karo akademijoje, į kurį skaityti pranešimų atvyko žinomiausi Lietuvos mokslininkai ekologai iš Vilniaus universiteto Aplinkos studijų centro, Ekologijos instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Biochemijos instituto. Juos visus vienija bendra mokslo kryptis – aplinkos užterštumo dėl karinės veiklos tyrimas.
Mokslinius pranešimus buvo parengę ir priešingos stovyklos atstovai – LR kariuomenės vyriausiasis ekologas mjr. Algimantas Kutanovas, LR Centrinio poligono štabo viršininkas kpt. Skirmantas Stražnickas, Generolo Adolfo Ramanausko karių profesinio tobulinimo centro Mokymo skyriaus vedėjas dr. Mečislovas Beinoravičius.
Pasak Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros doc. dr. Valentinos Vilutienės, šis mokslinis praktinis seminaras buvo suorganizuotas tikslingai. Tai yra savotiška preambulė prieš pradedant mokslinį darbą „Sprogstamųjų medžiagų ir šaudmenų, naudojamų poligonuose karinių pratybų metu, sprogimo produktų poveikio aplinkai tyrimai, vertinimas, modeliavimas”. Šis darbas bus vykdomas 2002 – 2004 metais Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono užsakymu. Ne vienerių metų kruopščios analizės reikalaujantys tyrimai yra ne tik nauji, aktualūs, bet ir naudingi Karšto apsaugos sistemai. Cheminių medžiagų plitimo į aplinką karinių pratybų metu tyrimai ir modeliavimas padės geriau prognozuoti užterštumo laipsnį poligono ilgalaikės eksploatacijos metu, numatys poveikio mastą, priemones užterštumui sumažinti ir jų taikymo galimybes.
Šią temą, kurios mokslinė vadovė yra doc. dr. V. Vilutienė, nagrinės ne tik Karo akademijos Taikomųjų mokslų ir Kovinio aprūpinimo katedrų darbuotojai, bet ir žinomi ekologai iš Vilniaus universiteto Aplinkos studijų centro, Ekologijos ir Biochemijos institutų. Kai kurie šio darbo bendraautoriai buvo mokslinio praktinio seminaro prelegentai.
Ekologijos instituto prof. hab. dr. Irena Eitminavičiūtė savo pranešime apibrėžė, kokius biologinių procesų pažeidimus gali sukelti karinė veikla bei pateikė kai kuriuos efektyvius atstatymo modelius.
VU Aplinkos studijų centro doc. dr. Pranas Mierauskas analizavo, koks yra ilgalaikis karinių poligonų poveikis ekologijai. Mokslininkas pateikė įrodymų, kad kariniai poligonai nėra vien tik gamtą žalojantys židiniai.
Lietuvos karo akademijos Taikomųjų mokslų katedros doc. dr. Vytautas Gudelis skaitė pranešimą „Dirvožemio užterštumo poligone modeliavimas ir prognozė”.
Karinių poligonų veiklos ir aplinkos apsaugos temą tęsė ir VGTU prof. hab.dr. Pranas Baltrėnas, savo pranešime pateikęs Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono aplinkosauginės būklės tyrimų rezultatus.
Labai didelį pavojų kariniuose daliniuose ir ypač poligonuose kelia likę sprogmenys. Poligonų ir kitų karinių objektų išminavimas – viena iš didžiausių iki šiol neišspręstų problemų. Nieko nežinome apie jūros dugne likusius sprogmenis.
Seminaro dalyvius su sprogmenų toksiniu poveikiu ir jų biodegradacija supažindino Biochemijos instituto hab.dr. Narimantas Čėnas.
Pagal mokslininkų pranešimus, karinė veikla aplinkai daro visapusišką įtaką. Dėl karinių dalinių veiklos aplinka teršiama sprogstamosiomis ir cheminėmis medžiagomis, naftos produktais užteršiami gruntiniai vandenys, suniokojamas reljefas, pažeidžiamas arba sunaikinamas dirvožemis ir miškai. Karinių teritorijų apylinkėse gyvenantys žmonės kenčia ne tik materialiai, bet ir psichologiškai.
Šis mokslinis praktinis seminaras parodė, koks svarbus yra Krašto apsaugos sistemos ir aplinkos apsaugos specialistų bendradarbiavimas, kad būtų įvertinta karinės veiklos padaryta ekologinė žala, ekonominiai nuostoliai ir numatyti keliai ir priemonės šių teritorijų sutvarkymui. Šiame kontekste labai svarbus yra Krašto apsaugos sistemos karių ir civilių aplinkosauginis švietimas. Apie tai seminare kalbėjo Generolo Adolfo Ramanausko Karių profesinio tobulinimo centro Mokymo skyriaus vedėjas dr. Mečislovas Beinoravičius. Jo ir kitų krašto apsaugos sistemos prelegentų pasisakymai įrodė, kad Lietuvos kariuomenėje aplinkosaugai yra skiriamas pakankamas dėmesys.
Lietuvos karo akademijos doc. dr. Valentina Vilutienė, apibendrindama seminarą, sakė, kad jis buvo naudingas absoliučiai visiems dalyviams, o labiausiai jos vadovaujamai mokslininkų grupei. „Po seminaro mes galėjome patikslinti mokslinio darbo kryptis,- poligono dirvožemio užterštumo sunkiaisiais metalais tyrimo ir įvertinimo būtinumą,”- sakė doc. dr. V. Vilutienė.
Nuotraukoje: LR Centrinio poligono štabo viršininko kpt. Skirmanto Stražnicko pranešimo tema ” Poligonų plėtra ir su tuo susijusios gamtosaugos problemos”.
Alina Žebrauskaitė (22-67-02)