Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstinikų bataliono 3-ios mechanizuotosios pėstininkų kuopos akvariume vėl plaukioja penkios raudonosios piranijos. „Povandeninių vilkų” reputaciją užsitarnavusios plėšrūnės, laukdamos savo dienos grobio, vėl griežia dantimis kuopos patalpose specialiai joms įrengtame akvariume.
Kiekviena Algirdo bataliono kuopa turi savo ženklą (simbolį), lydimą skambaus šūkio. Batalione visi žino, kad 3-ios kuopos simbolis – piranija, kuri įgavo „gyvą” pavidalą ir iš paveiksliuko persikėlė į akvariumą.
Piranija yra gana plėšri, stipri ir tvirta žuvis, nereikalauja didelio dėmesio ar itin didelės talpos akvariumo. Kol jaunos, šios žuvys būna labai aktyvios, nerimsta vietoje, tačiau suaugusios „surimtėja”: pasirenka mėgstamą akvariumo vietelę, plūduriuoja ten ir stebi, kas vyksta aplink.
Trečiosios kuopos augintinės dar gana jaunos ir kaip išmanydamos drumsčia akvariumo ramybę. Pasak kuopos vado kapitono Vitalijaus Anisimenko, tai laikina, o jų tarpusavio kautynės – įprastas dalykas. Tačiau piranijos pasižymi ypatinga savybe – jų it peilis aštriais dantukais padarytos žaizdos greitai gyja, o likę randai dažnai būna vos pastebimi arba jų iš viso nelieka. Kuopos vadas pabrėžė, kad ypač svarbu laiku reguliariai šiuos „plėšrūnus” maitinti, nes anksčiau karių augintos trys suaugusios piranijos surijo viena kitą. Išliko tik viena, bet ir ji po kurio laiko nugaišo. Kitaip tariant, vienas lauke – ne karys. Todėl pasitarę su kuopos karininkais ir seržantais, kariai nusprendė tęsti tradiciją ir užveisti naują „plaukiojančių vilkiukų” būrelį.
Nepaisant užsitarnautos skambios reputacijos, piranijos gana lengvai pasiduoda stresui transportavimo metu, o pasikeitus vandens sąlygoms gali patirti šoką. Todėl jas prižiūrėdami kariai atsižvelgia į šias ir kitas aplinkybes. Kuopos kariai turi susidarę specialų piranijų maitinimo grafiką, todėl tarnybą vykdantys kariai minučių tikslumu žino, kada ir kiek žuvis šerti. Taip kariai apsidraudė, kad nepasikartotų anksčiau kuopos turėtų augintinių pavyzdys, kai stipresnė pradeda maitintis silpnesne. „Juk gyvos piranijos akvariume – tai kuopos tradicija, kuri turi būti puoselėjama”,– sakė kariai.
Įprastas piranijų „meniu” – bet koks gyvulinės kilmės maistas. Svarbiausia, kad maisto gabaliukai būtų stambūs, nes mažus jos ima nenoriai. Kuopos piranijos akvariume gyvena šiek tiek daugiau nei dvi savaitės, todėl kol kas du kartus per dieną mielai pasitenkina šaldytomis uodo truklio lervomis.
Algirdo bataliono S5 skyriaus viršininkas vyr. ltn. Aivaras Pliatkus.
Nuotraukos – j. psk. Irmanto Kovalenko.
