Sausio 15 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija minėjo 90-ąsias Klaipėdos sukilimo metines ir iš arčiau susipažino su 1923 metais vykusiu Klaipėdos sukilimu, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.
Akademijos bendruomenė iškilmingoje rikiuotėje pagerbė Klaipėdos sukilimo metines. Istoriniai įvykiai, svarbūs Klaipėdai, o kartu ir visai Lietuvai, iš arčiau buvo apžvelgti viešoje paskaitoje.
„Karo mokykla suvaidino svarbų vaidmenį atgaunant Klaipėdos kraštą, – kalbėjo Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugenijus Vosylius. – Klaipėdos sukilimas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip reikia kovoti dėl nacionalinių interesų ir ugdyti tautinę savigarbą.“
Prisimindamas svarbų Klaipėdos kraštui laikotarpį, Akademijos Karo istorijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Manvydas Vitkūnas visų pirma atkreipė dėmesį į jūros reikšmę Lietuvai ir jos tapimą jūros valstybe.
Akademijos Karo istorijos centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys susirinkusiuosius supažindino su Karo mokyklos vaidmeniu Klaipėdos sukilime, priminė, kaip vyko pats pasirengimas karinei operacijai ir jos vykdymui, atkreipė visų dėmesį į tai, kad žmonės buvo atrinkti savanoriškumo principu.
Pasak Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojo kariniam rengimui plk. ltn. Valerijaus Šerelio, 1923 metais Klaipėdos krašte, siekiant atsiskirti nuo tuo metu buvusios Prancūzijos kontrolės ir prisijungti prie nepriklausomos Lietuvos Respublikos, lemiamas veiksnys buvo žmonių noras bei iniciatyva.
Akademijoje vykusi paskaita – tai teorinis pasirengimas kariūnų naktiniam žygiui „Klaipėdos sukilėlių takais“, kuriame savo jėgas išbandys ketvirtoji Kariūnų bataliono kuopa. Išreikšdami pagarbą Klaipėdos sukilimo dalyviams kariūnai sausio 18–19 dienomis dalyvaus Klaipėdoje vyksiančiame istoriniame žygyje ir nakties metu, atkartodami 1923 m. savanorių sukilėlių judėjimo maršrutus, įveiks 25 kilometrų atstumą pėsčiomis. Žygio maršrutas nusidrieks lauko ir miško keliukais, asfaltuotais keliais ir gatvėmis. Tai viena iš nedaugelio progų jaunuoliams istoriją suvokti gyvai, sustiprinti pilietišką poziciją ir savo mintimis pasidalyti su kitais tautiečiais.
Klaipėdos sukilimas istorinę Lietuvos atmintį puošia jau 90 metų ir yra puikus lietuvių ryžto bei drąsos pavyzdys kitoms tautoms. Istorija rodo, kad Kryžiuočių ordino užgrobtoje baltų teritorijoje susiformavo „Mažoji Lietuva“. Taip įsigalėjo ir Mažosios Lietuvos sąvoka, lietuvininkų žemė. Jos šiaurinė dalis buvo Klaipėdos kraštas, kuris po I pasaulinio karo laikinai pavestas administruoti Prancūzijai. Dar 1918 metais lapkričio 30 d. Tilžėje Mažosios Lietuvos lietuviai oficialiai pareiškė norą susijungti su nepriklausoma Lietuvos Respublika. Šis siekis 1923 metais virto sukilimu, o vietinių gyventojų pastangos susilieti su Lietuva sulaukė plataus palaikymo tarp nepriklausomoje Lietuvoje gyvenančių lietuvių.
Nuotraukos K. Dijoko
