Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane praėjusią savaitę vyko iškilmingas renginys, skirtas Mokytojų dienai. Renginyje dalyvavo PAG-5 vadas pulkininkas Dalius Polekauskas, Civilių ir kariškių bendradarbiavimo (angl. Civil-Military Cooperation, CIMIC) skyriaus viršininkas majoras Liutauras Mickevičius, Goro provincijos gubernatorius Shah Abdul Ahad Afzali, kitų institucijų atstovai.
„Visi mokytojai, mokydami vaikus, dirba ateičiai, jų darbas yra labai sunkus, reikalaujantis pasirengimo ir labai gerbiamas”, – per iškilmes kalbėjo PAG-5 vadas. Plk. D.Polekauskas palinkėjo visiems mokytojams sėkmės dirbant šį atsakingą darbą.
Pasak Specialiosios misijos Afganistane vadovės pavaduotojo Tomo Urbono, daug dar Goro provincijos vaikų negali įgyti oficialaus vidurinio išsilavinimo, tačiau, jeigu prieš dvejus metus tėvai versdavo vaikus dirbti, tai dabar juos verčia mokytis. Situacija iš esmės keičiasi – atsirado didžiulis mokymosi poreikis, bet vis dar nėra tinkamų sąlygų.
„Lietuva praeitais metais iš Vyriausybės skirtų lėšų parėmė World Food Programme iniciatyvą vietinės bendruomenės pastangomis pastatyti 5 mokyklas iš tradicinių Goro provincijoje naudojamų statybai medžiagų. Esmė šios iniciatyvos yra ta, kad mokyklas statė patys gyventojai ir už darbą gaudavo maisto”, – apie Lietuvos paramą provincijos švietimui kalbėjo T.Urbonas.
Švietimas yra viena prioritetinių Specialiosios misijos Goro provincijoje sritis, todėl ir ateityje bus skiriama daug dėmesio ir lėšų siekiant sukurti tinkamas sąlygas vaikams mokytis – bus statomos mokyklos, teikiama kita švietimo sistemos vystymui būtina parama.
„Lietuva rėmė ir toliau planuoja finansuoti bendruomenių švietimo programas. Jų dėka vaikai įgyja bendrųjų žinių, kad ateityje galėtų siekti vidurinio išsilavinimo”, – sakė T.Urbonas.
Goro provincijoje šiuo metu yra 391 mokykla. Tik 36 mokyklos įsikūrę pastatuose, paprastai mokiniai mokomi palapinėse arba tiesiog po atviru dangumi.
Dauguma mokytojų provincijoje neturi tinkamo išsilavinimo – mokytojais dirba per 2479 žmonių, iš kurių tik 867 yra profesionalai. Provincijoje mokosi apie 118956 mokinių. Berniukai ir mergaitės visada buvo mokomi atskirai, tačiau jau atsiranda mokyklų, kuriose ir berniukai ir mergaitės mokosi kartu.
Provincijos žmonės nepaprastai gabūs, o knyga labai vertinama. Nepaisant to, kad daug Goro provincijoje gyvenančių žmonių yra beraščiai, jaunimas, bendraudamas su kitų šalių kariais ar civiliais, labai greitai įsimena kitų kalbų žodžius, išmoksta atskirus sakinius. Čagčarane jau gali sutikti žmonių, galinčių suprasti lietuviškas frazes.
Dėl tolimo kelio iki mokyklos ne visi gali ją lankyti. Čia, skirtingai nei Lietuvoje, vaikai žiemą į mokyklą neina dėl atšiaurios žiemos sąlygų. Mokslo metai prasideda kovo mėnesį ir tęsiasi iki gruodžio.
Goro provincijos sostinėje Čagčarane veikia trys vidurinės mokyklos. Viena iš jų yra mergaičių. Baigdami dvylika klasių mokiniai laiko egzaminus. Nuo egzaminų rezultatų priklauso tolimesnė jaunuolių ateitis. Jeigu pažymiai labai geri, tai toks mokinys studijuos mediciną, jeigu truputį žemesni – taps inžinierium ir t.t. Nė vienas, baigęs mokyklą, pats savarankiškai negali nuspręsti, ką jis nori studijuoti.
Goro provincijos mokykloms ypač trūksta vadovėlių, kitų elementarių mokymo priemonių, baldų. Mokymosi patalpos labai ankštos, vaikai mokyklą lanko trimis pamainomis.
Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės kariai ir civiliai bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis. Jos padeda spręsti švietimo problemas, taip pat remia švietimo programas, teikia paramą. Tačiau dar labai daug reikia pastangų ir pagalbos, kad Goro provincijoje būtų sukurta civilizuota švietimo sistema.
Mokykloms nuolat padeda tokios organizacijos kaip UNICEF (angl. The United Nations Children’s Fund), UNHCR (angl. United Nations High Commissioner for Refugees), WVI (angl. World Vision International).
