Trečiadienį Vilniuje apskritojo stalo diskusijoje buvo aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje. Vokietijos atsargos generolai, ekspertai ir Krašto apsaugos ministerijos specialistai diskutavo apie pokyčius Vokietijos gynybos ir saugumo politikoje, sąsajas su Lietuva, geopolitikos iššūkius. Diskusijos metu daug dėmesio buvo skirta praktinėms gilėjančio Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo apraiškoms, visų pirma – sprendimui dislokuoti Lietuvoje vokiečių brigadą.
Kaip sakė diskusijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, mūsų bendradarbiavimas su Vokietija yra vienas iš praktinių pavyzdžių, kaip Lietuvos krašto apsauga prisitaiko prie situacijos ir stiprėja: „Sprendimas, kurį paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pasakęs, kad Lietuvoje bus dislokuota kovai pasirengusi brigada, yra ne tik apie kokybę, kiekybę ir Vokietiją, bet ir apie mus, apie mūsų nacionalinius poreikius bei galimybes“, – kalbėjo viceministras, pradėdamas diskusiją. Pasak jo, sprendimas Lietuvoje dislokuoti vokiečių brigadą svarbus ne tik gynybos bendruomenei, bet ir gynybos pramonei, visuomenei.
Diskusijoje dalyvavęs buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Vokietijos užsienio santykių tarybos saugumo, gynybos ir ginkluotės programos vyresnysis bendradarbis atsargos generolas leitenantas Heinrich Brauss patikino, kad NATO skiria daug dėmesio šiam regionui. Jis sakė esąs optimistiškas dėl atgrasymo ir gynybos situacijos rytiniame NATO flange.
Kalbėdamas apie Vokietiją H. Brauss pripažino, kad prasidėjus karui Ukrainoje situacijos supratimas ir vertinimas Vokietijoje pasikeitė.
„Įvyko fundamentalus suvokimo pasikeitimas tiek politinėje bendruomenėje, tiek visuomenėje. Paskutiniai 20 metų buvo pažymėti krizėmis, kurios vyko toli, Vokietijos ginkluotosios pajėgos buvo visiškai kitokios. Dabar viską reikia keisti iš pagrindų. Taip pat reikia Vokietijos visuomenei pakeisti suvokimą apie vokiečių pajėgas, mūsų vaidmenį NATO. Tai užima laiko, reikalauja politinės lyderystės“, – kalbėjo atsargos generolas leitenantas H. Brauss.
Jis pridūrė, kad reikalingos nuolatinės ekspertų, politinių lyderių ir gynybos priemonės konsultacijos, o vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje, pasak jo, yra didelė bendradarbiavimo galimybė abiem šalims.
Kitas diskusijoje dalyvavęs atsargos brigados generolas ir Kylio Universiteto Saugumo Politikos instituto atstovas Reiner Meyer zum Felde pripažino, kad Vokietijoje kiek užtruko, kol buvo suprastos tikrosios Rusijos užmačios, bet karas Ukrainoje „įtikino paskutinius abejojančius Vokietijos politikus ir žiniasklaidos atstovus“.
Jis pridūrė, kad esminis dalykas tiek brigados dislokavimo Lietuvoje atveju, tiek ir ilgesniame etape – pratybos: „Jos turi būti didelės, dažnos ir apimti ne tik daugelį NATO šalių, bet ir didesniąją dalį visuomenės, verslo. Tik tada mes galėsime žinoti savo stiprybes ir silpnybes.“
Diskusijoje taip pat dalyvavo Vokietijos Gynybos ministerijos atstovas jūrų kapitonas Torben Jurgensen ir ministerijos atstovas pulkininkas leitenantas Thomas Peiker, ekspertai bei politikai iš Lietuvos.
Apskritojo stalo diskusija organizuota kartu su Konrado Adenauerio fondo biuru Lietuvoje.
Alfredo Pliadžio/KAM nuotraukos
