Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys ir atsargos majoras Židrūnas Šadauskis paskirti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio pavaduotojais. Tokį nutarimą gegužės 31 dienos posėdyje priėmė Vyriausybė.
Plk. ltn. G. Latvys iki paskyrimo į naująsias pareigas tarnauja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamente. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje karininkas pradėjo 1997 m. Savanoriškosios krašto apsaugos tarnyboje, vėliau – įvairiuose kituose Lietuvos kariuomenės padaliniuose. Plk. ltn. G. Latvys yra baigęs Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kėlė kvalifikaciją įvairiose užsienio šalių karinėse mokymo institucijose ir Lietuvoje, už puikią tarnybą skatintas įvairiais apdovanojimais.
Ats. mjr. Ž. Šadauskis šiuo metu eina LŠS vado patarėjo pareigas. Jis krašto apsaugos sistemoje – nuo 1990 metų, 1992 m. tapęs profesinės karo tarnybos kariu buvo paskirtas į tuometinę Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar – KASP) Raseinių kuopos vado pareigas. Vėliau karininkas tarnavo įvairiose pareigose skirtinguose Lietuvos kariuomenės padaliniuose. Ats. mjr. Ž. Šadauskis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, baigęs kursus Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, stažavęsis kitose mokymosi institucijose užsienyje ir Lietuvoje. Per ilgametę tarnybą krašto apsaugos sistemoje ir Lietuvos šaulių sąjungoje ats. mjr. Ž. Šadauskis skatintas padėkomis ir medaliais.
Ats. mjr. Ž. Šadauskis naująsias pareigas pradės eiti nuo birželio 1 d., plk. ltn. G. Latvys nuo liepos 18 d.
Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojus trejų metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė LŠS vado teikimu.
Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. ir šiuo metu vienija apie 13 tūkst. narių. Sąjungos pagrindinė funkcija – rengtis ginkluotai gynybai ir organizuoti visuomenės pasirengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o karo padėties metu – užtikrinti taikaus pasipriešinimo veikimą. Per 2022 metus Šaulių sąjungos gretos padidėjo bemaž 3 tūkst. narių ir tai didžiausias sąjungos skaičiaus ūgtelėjimas per visą atkurtos LŠS istoriją. Didesnis piliečių įsitraukimas į krašto gynybą – vienas iš Krašto apsaugos ministerijos veiklos prioritetų. Siekdama stiprinti Lietuvos šaulių organizaciją ir jos veiklą, ministerija praėjusiais metais skyrė jai papildomą finansavimą. Palyginti su 2020 m., praėjusiais metais organizacijos finansavimas išaugo 5 kartus – iki 10,8 mln. eurų. Šių metų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui skirta 900 000 eurų.
