Raminta Bekešiūtė (32 m.) ką tik baigė nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Vasario 24-ąją Raminta ir dar 84 kariai inžinieriai išlydėti į atsargą. Tėvynei pašaukus, visi jie, po trumpo įgūdžių atnaujinimo kurso, galėtų nedelsiant vykdyti kovines operacijas.
Šiuos 9 mėnesius Ramintos rašytas tarnybos dienoraštis #NPPKTbepagražinimų, kaskart paskelbtas plk. J. Vitkaus bataliono socialinio tinklo Facebook paskyroje, tapdavo sensacija – ne tik tarp ginklo brolių, jų artimųjų, bet ir tarp visai nepažįstamų žmonių. Šiandien Raminta pasakoja apie šauktinio tarnybą, kario kelią, atradimus ir motyvaciją. Su visu jai būdingu žavesiu.
Disciplina
| Šliaužiam su vandens bakais pro kliūtis, tempiam Unimog‘ą, vėl bėgam, vėl šnopuojam, keičiam ratus, kalam vamzdžius į žemę, mėtom granatas, nešam minas, vėl darom atsispaudimus, pritūpimus, laikom ginklą virš galvų… Atrodo, ši diena niekada nesibaigs. Vis žvilgčiojam į laikrodžius, o laikas vis vietoj. Daromės pikti ir lengvai pažeidžiami. Skyriaus vadas komentuoja, jog Patašiaus siela atsiskyrė nuo kūno. „Patašiau, kur tavo kovinė dvasia?“ – klausia. „Išėjo kartu su mano siela, tamsta“ – be jokių emocijų atsako šis. 2022 m. rugsėjis. Antras tarnybos mėnuo |
Kertinis dalykas, kuris tave pakeičia, yra disciplina. Po 9 mėn. tu tikrai žinai, ką reiškia žodis pavargau. Tu tikrai sužinai, ką reiškia miego trūkumas. Paprastam gyvenime mes dažnai grįžtam iš darbo, reikia kažką padaryti ir sakom – tingiu. Žodis „tingiu“ išsibraukia visiems 9 mėn. iš tavo kasdienybės, jo nebelieka visiškai. Pamiegi per parą valandą laiko ir toliau varai su kuprine, kuri sveria 15 kg, su ginklu, purve maudaisi, brendi upe per vandenį ir šaltį. Tada grįžti, pamiegi 4 val. ir vėl kaip robotukas varai toliau. Tie 9 mėn. iš tiesų parodo, koks žmogus gali būti tvirtas ir stiprus. Šiandien mąstau – žmoguje svarbiausia ne tai, kas yra raumenyse, o kas yra galvoje.
Per šiuos 9 mėn. išmokau kovoti už save. Jeigu anksčiau dažniau nutylėdavau, tai dabar išmokau nebijot pasakyti kas yra neteisinga, nesvarbu, koks laipsnis prieš mane stovi. Esi pavargusi, tau skauda, pritrynė kojas, nori nusiprausti, trūksta miego, o tave toliau kamuoja – tada sukaupi visą drąsą ir kovoji. Ir taip keitiesi kaip žmogus. Bet buvo visko, mačiau šauktinių, į kuriuos buvo liūdna žiūrėti, kurie palūžo. Karo tarnyba tikrai ne kiekvienam.
Kumštis
| Kolegos mane vadina šios dienos žvaigžde. „Kodėl?“ – klausiu. „Nes tu, kaip ir mes, vaikinai, visa tai įveikei. Koja kojon kartu su mumis.“ – paaiškina. Akimirką susigraudinu. Meluoju − važiuodama namo pro ašaras vos matau kelią. Tik pati nesuprantu, kodėl tos ašaros didelės kaip pupos. (Šiandien, po pratybų, batalioną nejučia pradedam vadinti namais.) 2022 m. rugsėjis. Antras tarnybos mėnuo |
Mūsų būryje, tarp 84 šauktinių buvau vienintelė mergina. Draugų radau, ir dar kokių! Esame penkiese, esame kumštis – visur kartu, visi išvien, dabar jau net ir po tarnybos. Tik jie visi – 10 metų jaunesni. Kur aš besisukčiau, vis girdžiu: „Bekešiūte, Bekešiūte! Kaip skalbimo mašiną įjungti? Bekešiūte, tu drąsiausia, ar gali nueiti su vadu pasikalbėt?“ Eidavau ir kovodavau už juos. Tad išsinešu daug gero: draugai, žmonės, patirtys, laisvalaikiu perskaitytos knygos… Mes atpratom nuo telefonų – nebeturim ką ten veikti. Nebeįdomus instagramas, nebesvarbus facebookas, išmokom gyventi čia ir dabar.
Draugės pradėjo gimdyti vaikus, o aš sugalvojau eiti į kariuomenę. Reikėjo išlipti iš komforto zonos. Dirbau teisėsaugos institucijoje. Darbas geras, kolektyvas geras, tave supa aplinkui protingi žmonės, gauni padorų darbo užmokestį, gyveni Vilniuje, turi automobilį, eini į kavines valgyti, keliauji… Bet pradedi jausti, kad kažkas ne taip – tai vienas, tai kitas dalykas netenkina, vis kažkas negerai. Ir taip galvoje pradėjo suktis mintis apie kariuomenę. Atėjau, atlikau tarnybą. Ir išeinu labai sustiprėjusi – ir fiziškai, ir psichologiškai. Nors niekas nesako, kiek čia prakaito reiks išlieti, kiek bemiegių naktų laukia.
Vyrai
| „Padėk tą „bobą“ (apie 10 kg sveriantis įrankis, reikalingas kuolams į žemę įkalti), kam tu ją nešiojiesi paskui save?“ – girdim būrininko repliką kolegai Ferensui. „Tamsta, čia mano ginklas.“ – nepakeldamas akių sako Ferensas. Pasigirsta viso būrio juokas. Iškart visi suprantame, kad pirmas Ferenso kontaktas nebuvo pats sėkmingiausias. Vėliau Ferensas savo skyriuje skaito priesaiką ginklui, kurią pats ir parašė. 2022m lapkritis. Trečias tarnybos mėnuo |
Ar savo vaiką skatinčiau atlikti tarnybą? Ne skatinčiau, bet liepčiau. Visą tarnybą sakiau, kad reikia eiti. Džiaugiuosi, kad skleidžiu šitą žinią. Turiu pusbrolių, baigiančių mokyklą, kurie įsitikinę, kad jei kažkada visus šauks, tai geriau eiti dabar, po mokyklos, atbūti iki gegužės mėnesio, per tuos 9 mėn. suprasti, ar nori eiti į Karo akademiją, ar matematiką studijuoti ir tik tada rudenį stoti. O kai atliksi tarnybą ir baigsi studijas, būsi laisvas kurti planus. Beje, po dienoraščių paskelbimo socialiniuose tinkluose, man dažnai rašė mamos, jog nori savo sūnus siųsti į kariuomenę, kad iš jų išugdytų tikrus vyrus. Aš joms atrašydavau, kad, deja, bet ne kariuomenė jūsų sūnų padarys vyru. Vyrai užauga šeimose. Tik šeimose sukuriamos pamatinės vertybės. Šauktinio kelias gali tas vertybes, jei jų yra, sustiprinti ir dar labiau iškristalizuoti.
Kur šauktinį bebučiuosi…
| Vadų legenda byloja: „Kur šauktinį bebučiuosi – ten šikna“. Ačiūdiev, jog tai tik jų legenda. Legenda, kurią paneigti arba patvirtinti gali tik patys šauktiniai. Ir čia, kaip vadai pasakytų, „sugroja“ individualūs kario įgūdžiai. 2022 m. gruodis. Septintas tarnybos mėnuo |
Jei mano galioje būtų pertvarkyti nuolatinę privalomąją karo tarnybą, pirmiausia ilginčiau tarnybos trukmę. Taip, per tuos 9 mėn. viskas kartojasi ir kartojasi, ir atsibosta, ir pyksti, bet kai dalyvauji ataskaitinėse pratybose, kurios sukurtos taip, kad imituotų kas vyksta Ukrainoje – pajunti, kad dar neįgavai reflekso, kaip automatiškai atlikti būtinus veiksmus. Kare nebebus kada galvoti, ten reiks daryti tai, kas įmušta į galvą. Kad pasiektum tokį parengtumo lygį, manau, kad tarnyba turi būti pakankamai ilga. Taip pat manau, kad, atsižvelgiant į tai kas vyksta pasaulyje, reikia, kad tarnyba būtų visiems privaloma, iškart po mokyklos, o merginoms – bent jau bazinis kursas. Čia įgyjamos žinios yra būtinos. Jeigu neturi vertybinių prioritetų, tuomet ateik atlikti tarnybą dėl savęs, dėl savo mamos ir tėčio, kad dėl jų žinotum, ką daryti, jeigu iškils pavojus.
| Valome ginklus. Girdžiu Krakenas šaukia „Bekešiūte, tegul geriau lūžta buožės, o ne mūsų širdys, ane?“ Nusišypsau iki širdies gelmių. Renku ginklą ir mintyse kartoju – Ačiū visiems dievams, kad patekau į šitą būrį. Į būrį, kur mane vadina talismanu. Kur mane visada palaiko, nors ir nesiorientuoju žemėlapyje, nors ir neišlaikau granatos metimo testo, nors už mane tenka braižyti minų lauko brėžiniu… Tad kai kuopos diakonas manęs klausia, iš kur turiu tiek stiprybės, nė nemirktelėjusi atsakau – iš trečio būrio, pačio nuoširdžiausio. 2022 m. gruodis. Septintas tarnybos mėnuo |
Lietuvos kariuomenės nuotr.
