Vasario 7 d. krašto apsaugos ministras tradiciškai susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio gynybos atašė. Susitikimo metu pristatyti 2023 m. ir tolimesnės ateities Lietuvos gynybos politikos prioritetai. Akcentuota Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir stiprinimo svarba, valstybės institucijų atsparumo ir pasirengimo atsakyti į saugumo grėsmes didinimas, kariuomenės infrastruktūros gerinimas, pagalbos Ukrainai tąsa.
Tarp pagrindinių susitikime įvardintų gynybos politikos tikslų – proveržio siekis dėl priešakinės gynybos sprendimų įgyvendinimo, oro gynybos, karinės įrangos ir amunicijos išankstinio dislokavimo rytinėje Aljanso dalyje. Lietuva taip pat siekia, kad Vilniuje būtų pasirašytas atnaujintas visų NATO sąjungininkių įsipareigojimas nuosekliai didinti finansavimą gynybai.
„Šie Madrido sprendimai reikšmingi viso Aljanso saugumui, o ypač – Baltijos šalims ir Rytų Europos sąjungininkėms, todėl tai – pagrindinis Lietuvos tikslas Vilniaus viršūnių susitikimui. Taip pat dedame pastangas, kad būtų žengtas dar vienas žingsnis įgyvendinant Ukrainos transatlantinės integracijos siekius. Tarsimės su sąjungininkėmis ieškodami realistinio sprendimo dėl saugumo garantijų Ukrainai suteikimo, bet vienaip ar kitaip Vilniuje turime pasiūlyti Ukrainai narystės perspektyvą”, – pabrėžė A. Anušauskas.
Susitikime dalyvavo Čekijos, Danijos, Japonijos, JAV, JK, Kanados, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Sakartvelo, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos, Turkijos gynybos atašė ar jų pavaduotojai, nuotoliu prisijungė Varšuvoje reziduojantys Bulgarijos, Italijos, Kroatijos ir Slovėnijos gynybos atašė.
Nuotrauka: KAM / A. Pliadis
