Rugsėjo 7 d. įvyko Krašto apsaugos ministerijos organizuota nuotolinė Šiaurės-Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos infrastruktūros srityje konferencija. Tradicinėje konferencijoje dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Danijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Šalys pristatė metines ataskaitas apie infrastruktūros plėtrą ir išlaikymą, struktūrinius organizacijų, atsakingų už karinę infrastruktūrą, pokyčius.
Įžanginį ir sveikinamąjį konferencijos žodį tarė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Viceministras akcentavo bendradarbiavimo ir patirčių apsikeitimo naudą moderniausių ir inovatyviausių sprendimų infrastruktūros srityje ieškojime ir pastangose juos taikyti bei palinkėjo ir toliau tęsti šią bendrystę ir darbą joje, o taip pat maksimalios naudos visoms šalims dalyvėms.
„Keitimasis informacija ir patirtimi apie jau įgyvendintas idėjas, technologijas, praktiką padeda sutaupyti mūsų laiko ir išteklių valdant gynybos infrastruktūros plėtrą. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Lietuvoje vystomus naujus karinius miestelius, kurie bus statomi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Prie šio projekto reikšmingai prisidėjo Latvija, Estija ir Suomija, kurios suorganizavo vizitus į savo karines bazes ir pasidalijo geriausiais sprendimais kareivinėms, valgykloms, dirbtuvėms ir kitai karinei infrastruktūrai. Šalys taip pat patarė mums dėl šaudmenų saugyklos statybos, o mūsų specialistai gavo naudingos informacijos daugeliu kitų su gynybos infrastruktūra susijusių klausimų ir temų (aplinkos apsauga, energijos vartojimo efektyvumas ir kt.)“, – konferencijoje kalbėjo viceministras.
Lietuvos pristatymą paskelbė Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius pulkininkas leitenantas Eimantas Juodzevičius. Pristatyme apžvelgti infrastruktūros vystymo rezultatai ir artimiausi tikslai, pagrindiniai vystomi statybų, Europos karinio mobilumo projektai, taip pat skirta laiko problemų, su kuriomis susiduriama, įvardijimui.
Konferencijoje kasmet kiekviena šalis parengia pristatymą pasirinkta aktualia tema. Lietuvos temą „Kibernetinio saugumo iššūkiai apsaugant kritinę infrastruktūrą“ pristatė Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. Pristatyme apžvelgtas pasirengimo kibernetiniams išpuoliams aktualumas per tinkamai paruoštą infrastruktūrą, akcentuota kibernetiniam saugumui užtikrinti skiriamų vidinių ir iš išorės pasitelkiamų žmogiškųjų išteklių santykis bei svarba maksimaliam saugumo užtikrinimo efektui pasiekti.
48-oji metinė konferencija šiemet dėl COVID-19 sukeltos pandemijos iššūkių organizuota nuotoliniu būdu. Konferencijoje dalyvavo 14 pranešėjų ir daugiau nei 50 dalyvių iš 7 valstybių.
Renginio pabaigoje Lietuva 2022 m. konferencijos organizavimo teisę perdavė Norvegijai.
Trumpai apie šalių bendradarbiavimą:
Šiaurės-Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos infrastruktūros srityje bendradarbiavimo įsipareigojimas pirmą kartą 1973 m. pasirašytas Danijos, Norvegijos ir Švedijos. 1994 metais į šalių bendrystę pakviesta Suomija, o nuo 2008 m. stebėtojų teisėmis dalyvauja ir Lietuva, Latvija bei Estija. Šiuo metu visos Baltijos šalys yra visateisės narės, dalyvaujančios visuose bendradarbiavimo renginiuose ir organizacijos valdyboje bei dirbančios aplinkos apsaugos, energetikos, įsigijimų, duomenų ir apskaitos valdymo, komunikacijos, skaitmenizavimo ir vadybos darbo grupėse. Šis tarpinstitucinis šalių bendradarbiavimas leidžia įgyti gerosios praktikos patirties:
– gynybos infrastruktūros valdymo srityse;
– energiją ir aplinką tausojančios bei inovatyvios infrastruktūros plėtroje ir naudojime;
– specifinių karinės infrastruktūros objektų (šaudyklų, kareivinių, pan.) projektavime ir statyboje;
– infrastruktūros, skirtos priimti sąjungininkų pajėgas , vystyme;
– ES energijos efektyvumo reikalavimų įgyvendinimo gynybos infrastruktūroje (pastatų energinio naudingumo dir. 2010/31/EB, atsinaujinančių išteklių energijos dir. 2009/28/EB, energijos vartojimo efektyvumo dir. 2012/27/EB) taikyme.
– Viešųjų pirkimų metu kylančių ir su infrastruktūra susijusiuose aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės reikalavimų įgyvendinimu.
