Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame valstybės užsakyme, kuriuo šalies įmonės buvo kviečiamos teikti paraiškas integruotai oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemai vystyti, gauta 19 paraiškų. Kuriama sistema sudarys išsamų visos Lietuvos oro erdvės vaizdą. Tai leis efektyviau aptikti, sekti ir valdyti dronų bei kitų oro grėsmių keliamas rizikas. Konkurse dalyvauja tiek pavienės įmonės, tiek Lietuvos ir užsienio partnerius vienijantys konsorciumai.
„Lietuvoje dirba daug gabių inžinierių ir programuotojų. Jei norime proveržio, turime įtraukti savo srities ekspertus iš verslo. Oro gynybos stiprinimas – ne išimtis. Mes aiškiai įvardijome poreikį ir pakvietėme privatų verslą pateikti siūlymus“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Projektui numatoma skirti apie 5 mln. eurų.
„Sistema dirbtinio intelekto pagalba sujungs Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų sensorių, radarų bei kitos infrastruktūros duomenis. Į vieną ekosistemą duomenys bus perduodami automatiškai ir realiuoju laiku. Nacionaliniu mastu viena sistema sustiprins valstybės institucijų išankstinį perspėjimą ir atsaką į kylančius oro pavojus, o kuriamas sprendimas padės laiku perspėti ir visuomenę“, – pažymi ministras.
Šiuo metu vertinama, ar pareiškėjai atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Juos atitinkantys dalyviai bus kviečiami pateikti pirminius pasiūlymus, kuriems parengti bus skirta ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Vėliau su visais kvalifikacinius reikalavimus atitikusiais dalyviais bus vedamos derybos, po kurių jie pateiks galutinius pasiūlymus. Laimėtojai taip pat bus tikrinami dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tik užbaigus visas procedūras bus paskelbti valstybės užsakymo laimėtojai.
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmojo etapo metu planuojama atrinkti iki trijų dalyvių, o antrąjį ir trečiąjį etapus tęsti su vienu geriausiai įvertintu dalyviu. Pirmojo etapo rezultatas – veikiantis bandomasis sprendimas – turėtų būti sukurtas jau kitų metų pradžioje.
2027 m. sistema turėtų apjungti visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones bei formuoti bendrą oro situacijos vaizdą. Informacija apie aptiktą objektą bus perduodama teritorijos, kurioje jis pastebėtas, institucijų ir tarnybų vadovams bei kritinės infrastruktūros objektų valdytojams. Objektui judant, jo sekimas bus nenutrūkstamai perduodamas iš vienos teritorijos į kitą.
2028 m. numatoma sistemą sujungti ne tik su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, bet ir su sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.
Šis valstybės užsakymas papildo Krašto apsaugos ministerijos kuriamą nacionalinį mažosios oro gynybos pajėgumą ir sudaro sąlygas aktyviau įtraukti Lietuvos gynybos pramonę bei technologijų kūrėjus į oro gynybos stiprinimą.
Valstybės užsakymai yra viena iš Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytų gynybos inovacijų finansavimo priemonių. Jais siekiama skatinti Lietuvoje kurti gynybai reikalingas technologijas ir užtikrinti, kad šaliai svarbios technologinės kompetencijos būtų vystomos bei išlaikomos Lietuvoje.
