Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 104-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 73-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.
Šis dokumentas – Nepriklausomybės deklaracija, kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją. Deklaracijoje iškeltam tikslui pasiekti penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Iš viso sovietų okupacijos metais tremtyje, lageriuose, ir kalėjimuose buvo nužudyta apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo per 100 tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų, žuvo ko ne kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Iškilmingas minėjimas prasidės 12.00 val. Minaičių kaime, Radviliškio raj. Grinkiškio sen. Miknių-Pėtrėčių sodyboje. Jame planuoja dalyvauti krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis, Lietuvos gyvenitojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, kiti svečiai.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliks tris salves: Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei; 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir trečioji – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams. Taip pat bus padėtos gėlės prie paminklo Deklaracijos signatarams atminti, bus nešamos partizanų vėliavos.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai surengs ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją prie Partizanų bunkerio. Numatomos šaulių organizuojamos šaudymo varžybos. Susirinkusieji galės apžiūrėti partizanų bunkerį, pasivaišinti kariškomis vaišėmis.
1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Partizanų bunkerio, sodybos klėties atkūrimo ir paminklo statymo darbai Minaičiuose vyko 2010 m. Memorialo įkūrimo iniciatoriai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties – vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas, stiklu dengtas, partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus.
Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.
Ištrauka iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos:
„Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:
a/ Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,
b/ Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos,
Vyčio ir Vytauto apygardas,
c/ Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas, tai yra, reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo komiteto nutarimuose ir Deklaracijoje paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais Prezidiumo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, skelbia:
1. LLKS Taryba, remdamasi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo Tarybos jungtinio posėdžio nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.
2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.
3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.
4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.
5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.
6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji Tautos Taryba.
Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.
Ir paskutinis punktas Deklaracijos pabaigoje: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti…”
Okupuotoji Lietuva, 1949 m. vasario 16 d.
Taikiame gyvenime signatarų, 1949 metais pasirašiusių Deklaraciją, profesijos buvo: Bronius Liesis buvo studentas, būsimasis žurnalistas; Aleksandras Grybinas – mokytojas; Juozas Šibaila buvo mokytojas taip pat, Petras Bartkus – studentas, būsimasis sklandytojas; Leonardas Grigonis irgi buvo mokytojas; Vytautas Gužas buvo buhalteris; Adolfas Ramanauskas taip pat buvo mokytojas ir atsargos karininkas – visi civilinių humanitarinių profesijų atstovai ir tik Jonas Žemaitis buvo profesionalus karininkas.
A. Pliadžio nuotr.
