Lietuva stiprina apsaugą nuo dronų: įsigyjami bepiločiai perėmėjai ir radarai

Vyriausybė leido Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigyti trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei bandomąsias dronų perėmėjų partijas, netaikant įprastų gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų reikalavimų.

„Greitai įsigydami dronus perėmėjus ir radarus stipriname realius Lietuvos gynybos pajėgumus. Kuriame vientisą sistemą, kurioje tarpusavyje veikia skirtingos oro erdvės stebėjimo, taikinių aptikimo ir jų sunaikinimo priemonės. Sąmoningai renkamės Ukrainoje jau patikrintas sistemas. Kovos su dronais technologijos kinta itin greitai, todėl išbandome kelių gamintojų sprendimus, labiausiai tinkančius Lietuvos kariuomenei“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Kartu su perimamaisiais bepiločiais orlaiviais bei pasyviaisiais ir trumpojo nuotolio radarais įsigyjamos ir paslaugos, reikalingos šiai įrangai integruoti į Lietuvos kariuomenės sistemas bei personalui apmokyti.

Lietuvos kariuomenė galės anksčiau pastebėti mažus oro taikinius, įvertinti jų keliamą grėsmę ir parinkti tinkamiausią būdą jiems neutralizuoti, nes maži, žemai skrendantys ir santykinai lėtai judantys dronai gali būti sunkiai aptinkami įprastomis oro erdvės stebėjimo priemonėmis. O šių taikinių naikinimas brangiomis tradicinėmis oro gynybos sistemomis ne visada yra ekonomiškai ar techniškai tvarus.

Todėl Lietuvai reikalingas papildomas pajėgumas, pritaikytas susidoroti su panašaus pobūdžio grėsmėms. Viena svarbiausių jo dalių būtų perimamamieji bepiločiai orlaiviai – specializuoti bepiločiai orlaiviai, skirti priešiškam bepiločiam orlaiviui perimti ir neutralizuoti. Jie bus viena iš daugiasluoksnės oro gynybos grandžių, naudojami tais atvejais, kai mažam oro taikiniui neutralizuoti nebūtina pasitelkti brangesnių bei sudėtingesnių oro gynybos priemonių.

Šie perimamieji bepiločiai orlaiviai bus išbandyti iš skirtingų gamintojų, veikiančių skirtingais technologiniais principais. Bandomosios partijos leistų praktiškai palyginti skirtingus sprendimus, įvertinti jų efektyvumą, suderinamumą su Lietuvos kariuomenės naudojamomis sistemomis ir nustatyti, kurios technologijos geriausiai pasiteisina realiomis sąlygomis.

Tokio požiūrio svarbą ypač išryškina Ukrainos karo patirtis. Dronų ir kovos su jais technologijos yra atnaujinamos itin sparčiai – nurodomas maždaug 2–8 savaičių adaptacijos ciklas. Tai reiškia, kad technologija, kuri šiandien yra veiksminga, po kelių mėnesių gali būti praradusi dalį savo pranašumo. Kelių skirtingų gamintojų produktų išbandymas suteiktų kariuomenei daugiau lankstumo ir leistų sprendimus vertinti ne vien pagal jų kainą.

Taip pat svarbu, kad sistema atitiktų Lietuvos kariuomenės keliamus karinius reikalavimus, sprendimai jau būtų išbandyti Ukrainos karo sąlygomis, būtų lengvai suderinami su Lietuvoje jau naudojamomis sistemomis.