Krašto apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybės kontrolės atlikto veiklos audito išvadas dėl krašto apsaugos sistemos (KAS) gynybos planavimo ir finansų valdymo, lėšų skyrimo prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti, inicijuoja kompleksinius pokyčius, skirtus užtikrinti efektyvesnį augančio gynybos biudžeto planavimą, panaudojimą ir priežiūrą, greitesnes ir efektyvesnes viešųjų pirkimų procedūras.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad krašto apsaugos sistemai (KAS) neišvengiamai būtini sisteminiai pokyčiai, o dalis jų jau pradėti įgyvendinti.
„Valstybės kontrolė aiškiai įvardijo, kad krašto apsaugos sistemoje veikiantys procesai pasikeitus geopolitinei situacijai turi būti peržiūrėti ir yra neišvengiamai būtina modernizacija. Veiksmai, kuriuos būtina įgyvendinti – tai atnaujinti strateginio planavimo dokumentus, įvertinti esamą gynybos planavimo procesą, peržiūrėti pajėgumų plėtros planus, diegti modernius skaitmeninius sprendimus resursų ir finansų valdymo bei kontrolės procesuose, spartinti ir efektyvinti viešuosius pirkimus. Svarbu pažymėti, kad veiksmų jau imtasi ir didžioji dalis audito rekomendacijų yra įtraukta į ministerijos planus, o jų įgyvendinimas numatytas etapais iki 2030 metų“, – sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
Strateginių, ilgalaikio planavimo dokumentų rengimas jau yra įsibėgėjęs. Nacionalinio saugumo strategija Seime jau yra priėmimo stadijoje. Būtent joje planuojama atžvelgiant į Valstybės kontrolės pastabą siūlyti įtvirtinti nuostatą apie didesnį nei 5 proc. BVP finansavimo lygį karšto apsaugos sistemai nuo 2030 m. iki 2035 m., kad ilguoju laikotarpiu gynybos finansavimas nebūtų mažesnis. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad didesnis gynybos finansavimas yra būtinas. Ilgalaikis finansinis planavimas bus stiprinamas finansines prognozes grindžiant vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniu struktūriniu planu.
KAS stiprinimo ir plėtros programos bei Lietuvos karinės strategijos projektai rengiami į konsultacijas įtraukiant kompetentingus vidaus bei išorės ekspertus. Numatoma pertvarkyti ir KAS vykdomų programų struktūrą, atsižvelgiant į iškeltus ambicingus KAS plėtros prioritetus.
Bus peržiūrėti ir atnaujinti kariuomenės pajėgumų plėtros planai pagal aktualius poreikius ir realią saugumo situaciją. Taip bus tiksliau planuojamos investicijos ir efektyviau panaudojamas išaugęs gynybos finansavimas.
Ministerija taip pat peržiūrės KAS finansų valdymo procesus mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atvejais. Bus rengiamos supaprastintos ir operatyvesnės procedūros, kurios sudarys sąlygas greičiau planuoti, paskirstyti ir perskirstyti finansinius išteklius krizės metu.
Ministerijoje steigiamas naujas Strateginių technologijų ir pranašumo departamentas. Jis analizuos ir vertins inovacijų diegimo bei skaitmenizacijos procesų būklę KAS. Skaitmeniniai sprendimai neaplenks gynybos resursų ir finansų valdymo sričių. Rankiniu būdu vykdomus procesus pakeis modernūs skaitmeniniai sprendimai – bus įdiegta integruota informacinė sistema gynybos resursų planavimo, poreikių ir pajėgumų duomenims valdyti.
Siekiant efektyvesnio įsigijimų planavimo ir pirkimų vykdymo, tolygesnio asignavimų panaudojimo biudžetinių metų eigoje, Seimui jau pateiktos įstatymo pataisos dėl pramoninio bendradarbiavimo supaprastinimo. Planuose – ir kiti įstatymų pakeitimai, leisiantys sparčiau vykdyti viešuosius pirkimus gynybos srityje.
Gynybos resursų agentūrai, Infrastruktūros valdymo agentūrai ir Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui jau suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas, aiškiai numatant jų atsakomybes už centralizuotus pirkimus joms priskirtose srityse.
Anot ministro R. Kauno, siekiant tiksliau nustatyti ilgalaikius pajėgumų poreikius, planuoti investicijas ir efektyviau panaudoti augantį gynybos finansavimą nedelsiant būtini sisteminiai pokyčiai Gynybos resursų agentūroje.
„Už krašto apsaugos sistemai reikalingos ginkluotės ir karinės paskirties įrangos įsigijimus ir centralizuotų viešųjų pirkimų organizavimą atsakingai Gynybos resursų agentūrai būtini strateginiai pokyčiai ir profesinė lyderystė viešųjų pirkimų srityje. Siekiant pritraukti aukščiausios kvalifikacijos viešųjų pirkimų profesionalus, agentūroje bus įdiegta nauja personalo motyvacinė sistema, sukurta KAS pirkimų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir sertifikavimo programa“, – sako R. Kaunas.
Pokyčiai viešųjų pirkimų srityje neaplenks ir Lietuvos kariuomenės – bus nustatytas naujas algoritmas, pagal kurį Lietuvos kariuomenė, kaip perkančioji organizacija, planuos ir vykdys viešuosius pirkimus, kurie apims visus kariuomenės filialus.
Planuose – duomenimis grįsta viešųjų pirkimų modelio kaštų ir naudos analizė, kurios pagrindu bus priimti sprendimai dėl optimaliausio pirkimų organizavimo modelio. Visi KAS pirkimų duomenys bus valdomi vienoje Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje, taip siekiant efektyvaus sprendimų priėmimo įsigijimų srityje.
Sparčiai augant gynybos finansavimui ir įgyvendinant strateginius nacionalinio saugumo projektus, ministerija ir toliau ypatingą dėmesį skiria efektyviam finansų valdymui, rezultatų stebėsenai ir skaidriam valstybės lėšų naudojimui, stiprina prevencinę kontrolę ir rizikų valdymą viešųjų pirkimų srityje.
