Šiandien krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seime pristatys Lietuvos Respublikos Prezidento teikimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2026–2027 metais. Naujuoju LR Seimo nutarimo projektu ketinama suteikti teisę 2026-2027 metais į tarptautines operacijas siųsti iki 412 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Naujame mandate numatytas prisidėjimas prie dviejų naujų tarptautinių operacijų – ES karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje „Althea“ ir ES karinės misijos, siekiančios prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo (EUTM Somalia). Šis pokytis Lietuvai leis skirti darbuotojus į kibernetinio greitojo reagavimo komandas, vykstančias į ES misijų ar operacijų vietoves. Gavus prašymą komandos gali padėti ES valstybėms narėms, ES institucijoms, ES misijoms ir operacijoms, taip pat šalims partnerėms kibernetinio incidento atveju ar atliekant sistemų pažeidžiamumo vertinimus. Lietuva dalyvauja keliuose ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) projektuose, o vienam iš jų – Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos ir tarpusavio pagalba kibernetinio saugumo srityje (angl. Cyber Rapid Response Teams and Mutual Assistance in Cyber Security) – ir vadovauja. Vykdant šį projektą ir buvo sukurtos anksčiau minėtos kibernetinio greitojo reagavimo komandos.
„Geopolitiniai saugumo iššūkiai niekur nesitraukia, todėl sąjungininkų pastangos užtikrinti globalią taiką ir stabilumą išlieka svarbi ir aktuali misija. Daugiau kaip tris dešimtmečius dalyvaudami tarptautinėse misijose ir operacijose mes nuosekliai patvirtiname, kad laikomės savo įsipareigojimų tarptautiniam saugumui ir esame patikimi partneriai. Kaip ir ankstesniais metais, toliau prisidėsime prie NATO strateginėje koncepcijoje numatytų uždavinių įgyvendinimo, stiprinsime ES bendro saugumo ir gynybos politiką, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pastangas bei daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą“, – teigia ministras R. Kaunas.
Kitose tarptautinėse operacijose maksimalus leistinas Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičius išliks nepakitęs: NATO karinėje mokymo operacijoje Irake – iki 50, NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove – iki 60. ES karinėje mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje – iki 11, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai iki 30 ir 20, ES karinėje pagalbos misijoje Mozambike EUMAM Mozambique – iki 11, ES karinės pagalbos misijoje Ukrainai remti EUMAM Ukraine – iki 40,. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ – iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki 5, Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Interflex“ – iki 25. Taip pat ketinama išlaikyti iki 100 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, jeigu yra šių valstybių kvietimas mokymus vykdyti jų teritorijoje. JT tikslus ir principus, LR tarptautines sutartis ar kitas tarptautines teisės normas atitinkančios sąjungininkų vadovaujamos ar vykdomos tarptautinės operacijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione – iki 10.
Pažymėtina, kad LR Seimo nutarimas nustato maksimalius Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų, kurie gali būti siunčiami į konkrečias tarptautines operacijas, skaičius. Faktinis Lietuvos indėlis priklauso nuo daugybės aplinkybių: Lietuvos kariuomenės pajėgumų ir kitų įsipareigojimų, tarptautinės operacijos poreikių, situacijos šalyje, į kurią siunčiami Lietuvos kariai, Lietuvos sąjungininkų galimybių integruoti Lietuvos karius į savo kontingentus.
