Rudens sesijoje Krašto apsaugos ministerija (KAM) Seimui pateiks teisės aktų projektus, kurie stiprins Lietuvos gynybą ir saugumą. Pagrindinis dėmesys – naujo karinio poligono įsteigimui, gynybos ir saugumo pramonės plėtrai Lietuvoje bei nacionalinio saugumo užtikrinimui.
Vienas svarbiausių projektų – Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimai. KAM siūlo nustatyti specialias teisinio reguliavimo išimtis gynybos ir saugumo pramonės įmonėms. Tai būtų svarbus žingsnis, suteikiantis gynybos sektoriui palankesnes sąlygas diegti ir plėtoti naujausias technologijas, skatinti pramonės augimą. Lydimieji teisės aktai apims administracinius, elektroninių ryšių, statybos, teritorijų planavimo ir žemės įstatymus, užtikrindami teisinį reglamentavimą įvairiose srityse ir sudarydami palankesnes sąlygas gynybos pramonei.
Kitas reikšmingas projektas – Lietuvos kariuomenės karinio poligono įstatymo projektas. KAM siekia įsteigti naują karinį poligoną ir sukurti infrastruktūrą, kuri leistų vykdyti brigados dydžio karinio vieneto kovinį rengimą. Dabartinių poligonų nebeužtenka – Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkams trūksta vietos treniruotis. Lietuvos kariuomenės modernizacija, steigiami nauji vienetai ir augantis NATO sąjungininkų karių skaičius reikalauja daugiau vietos karių treniruotėms, o poligono steigimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti sklandų nacionalinės divizijos išvystymą iki 2030-ųjų.
Reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, taip pat autoritarinių valstybių veiksmus prieš demokratines šalis, didėjantį hibridinių grėsmių intensyvumą, technologinės pažangos keliamus iššūkius bei kitus rizikos veiksnius, Seimui teikiami pasiūlymai ir dėl Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimo. Strategiją būtina atnaujinti, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės pasiruošimą reaguoti į kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Atnaujintame dokumente, įvertinus Lietuvos Respublikos saugumo aplinką, bus nustatyti nacionalinio saugumo interesai ir uždaviniai, kaip šie interesai bus užtikrinami.
Kartu numatoma atnaujinti ir Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, kurios pagrindiniai tikslai – užtikrinti Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje ir atkuriamai nacionalinei pėstininkų divizijai būtiną infrastruktūrą, taip pat stiprinti Lietuvos kariuomenės modernizaciją, orientuojantis į kintančius kariavimo būdus, plėsti karinį personalą bei stiprinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai ir atsparumą grėsmėms ir krizėms.
Taip pat siekiama peržiūrėti ir išplėsti galimybes panaudoti karinę jėgą ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę. Bus siūloma sudaryti lankstesnes teisines ir operacines sąlygas greitam reagavimui į oro erdvės pažeidimus bei užtikrinti efektyvesnį šios erdvės stebėjimą, kontrolę ir apsaugą.
Nacionalinį saugumą stiprins ir Poligrafo naudojimo įstatymo pakeitimai. Siūloma išplėsti galimybes atlikti poligrafo tyrimus ne tik valstybės paslapčių subjektų darbuotojams, bet ir kitiems asmenims, turintiems teisę dirbti su įslaptinta informacija. Tai padės sustiprinti nacionalinį saugumą ir užtikrinti griežtesnę svarbios informacijos apsaugą. Be to, siūloma atsisakyti perteklinių reikalavimų ir supaprastinti poligrafo tyrimų procesą.
Taip pat numatomi reikšmingi Žvalgybos įstatymo pakeitimai, kurie leis žvalgybos institucijoms veikti operatyviau ir efektyviau perspėjant ir užkardant grėsmes nacionaliniam saugumui. Siūloma žvalgybos institucijoms suteikti papildomus įgaliojimus – tikrinti dokumentus, daiktus, neatidėliotinais atvejais atlikti tam tikrus veiksmus be teismo sankcijos. Bus tikslinamas ir žvalgybos informacijos teikimo bei tokios informacijos gavėjų ratas. Kitos projekto nuostatos susijusios su personalo administravimo ir socialinių garantijų pokyčiais, reikalingais žvalgybos pareigūnų išlaikymui ir pritraukimui – numatomos reintegracijos priemonės, papildomos išmokos, kompensacijos susižalojus ir kt.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjungai būtų taikomos šio įstatymo nuostatos dėl įslaptintos informacijos apsaugos. Taip pat numatoma, kad Vyriausybė tvirtintų asmenų, turinčių leidimus dirbti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką. Bus patikslinti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių įslaptintos informacijos kategorijų sąrašai. Šie pakeitimai užtikrins aukščiausius saugumo standartus dirbant su jautria informacija.
Be to, Karo prievolės įstatymo pakeitimais tikslinamos institucijų funkcijos, susijusios su karo prievolininkų administravimu, ir mažinama administracinė našta darbdaviams, įdarbinusiems karo prievolininkus po jų tarnybos. Atsisakius darbdavio pareigos teikti darbo sutartis Užimtumo tarnybai ir numatant, kad duomenys subsidijos dydžiui apskaičiuoti būtų gaunami iš SODRA, bus supaprastintas administravimas.
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įstatymo pakeitimai siekia tvirtesnio ir efektyvesnio šios organizacijos integravimo į nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą. Pakeitimai leis komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus automatiškai priskirti ginkluotosioms pajėgoms, užtikrinant greitą reagavimą į saugumo iššūkius. Taip pat numatomi papildomi reikalavimai šauliams, susiję su jų veikla, profesine reputacija ir lojalumu valstybei.
