Rugsėjo 10–18 d. Lietuvos vandenyse vykusiose išminavimo pratybose „Teritorijos išžvalgymas” (angl.„Route Survey”), kuriose dalyvavo septyni NATO greitojo reagavimo išminavimo flotilės laivai iš šešių valstybių, buvo išžvalgyta 150 kv. km teritorija ir rastos dvi torpedos ir mina. Dvi torpedas aptiko ir identifikavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) minų paieškos ir neutralizavimo laivas „Sūduvis”, o miną – Belgijos KJP laivas „Primula”.
NATO greitojo reagavimo išminavimo junginio SNMCMG1 laivai iš Belgijos, Nyderlandų, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, vadovaujami Belgijos karinių jūrų pajėgų komandoro Seržo Otso (Serge Ots), Lietuvos KJP pageidavimu tęsė išminavimo darbus dar neišžvalgytoje Lietuvos vandenų srityje. Torpedos rastos Lietuvos teritoriniuose vandenyse, apie 20 km atstumu nuo Smiltynės paplūdimio. Nustatyta, kad viena iš surastų torpedų pagaminta Rusijoje.
Rugsėjo 18 d. junginio laivai paliko Lietuvos vandenis ir tęsė išminavimo operacijas ir mokymus Vokietijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Planuojama, kad Lietuvos minų paieškos ir neutralizavimo laivo „Sūduvis” (M52) įgulos nariai, vadovaujami kapitono leitenanto Giedriaus Auksoriaus, į Klaipėdą sugrįš tik gruodžio pabaigoje.
Rugpjūčio 29–rugsėjo 9 d. Lietuvos vandenyse vyko išminavimo operacija „Open Spirit’07” („Atvira dvasia”). Operacijoje dalyvavo 19 karo laivų iš 10 valstybių. Jos metu išžvalgytas didžiulis plotas – 90 kv. jūrmylių arba apie 170 kv. kilometrų teritorija. Rastos grėsmę keliančios mina ir torpeda – sunaikintos.
Šiais metais Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių išminavimo operacijų metu išžvalgyta 320 kv. km jūros dugno, o per visas nuo 1995 metų vykdomas išminavimo operacijas iš viso jau išžvalgyta 3 000 kv. km Lietuvos vandenų. Ankstesnėse išminavimo operacijose būdavo randama ir neutralizuojama daugiau sprogmenų, nes buvo pasirenkami tie rajonai, kuriuose, remiantis turimais duomenimis apie minų laukus, būdavo didžiausia tikimybė rasti sprogmenų.
Manoma, kad vien minų per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Baltijos jūroje buvo padėta apie 150 000, iš kurių apie 30–40 tūkstančių vis dar guli jūros dugne. Be to, nėra žinoma, kiek dar yra likusių nesprogusių aviacinių bombų, torpedų, raketų ar kitų sprogmenų.
