Atkūrusi Nepriklausomybę Lietuva integraciją į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) matė kaip pirmaeilį strateginį tikslą. Šiam tikslui pasiekti vidaus politikos srityje teko atlikti daugybę svarbių darbų: įtvirtinti demokratiją, pereiti nuo neefektyvios planinės ekonomikos prie laisvosios rinkos, pažaboti nusikalstamumą, stiprinti laisvą žiniasklaidą, plėtoti žmogaus teisių politiką, kurti ir puoselėti pilietinę visuomenę. Ne mažiau svarbu buvo nuosekliai stiprinti savo pozicijas tarptautinėje politikoje. Link didelio istorinio, geopolitinio tikslo – tarptautinio pripažinimo ir euroatlantinės integracijos – judėta ryžtingai ir nuosekliai, kartu įgaunant vis daugiau pasitikėjimo.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. Tą pačia dieną Šiauliuose nusileidę Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją. Prie ES Lietuva prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. Ant lietuviškų pasų atsirado užrašas „Europos Sąjunga“.
Narystė NATO ir ES iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines ir geopolitines sąlygas, taip pat ir mūsų savivoką, – suprantame, kad Lietuvos narystė šiose organizacijose yra mūsų saugumo ir augimo garantas, taip pat ir atsakomybė patiems bei kartu su sąjungininkais priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nacionalinio ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo, ekonominės gerovės. Šiandien daugiau nei trisdešimt sąjungininkų ir partnerių yra suinteresuoti Lietuvos politiniu ir ekonominiu stabilumu bei geopolitiniu saugumu, o Lietuva kartu su sąjungininkais ir partneriais prisideda prie šių itin svarbių euroatlantinės erdvės tikslų įgyvendinimo.
Narystė NATO ir ES ne tik ženkliai prisidėjo stiprinant šalies saugumą, bet ir sudarė sąlygas sparčiam šalies ekonomikos augimui ir jos atsparumui išorės grėsmėms. Lanksti, greita ir išmani, – taip Lietuvos ekonomiką apibūdina užsienio investuotojai. Mūsų šalis tarsi guvus startuolis, pasirengusi kurti kartu su pasauliu. Sparčiai prisitaikanti prie pasaulinių pokyčių Lietuva yra puiki vieta plėtoti inovacijas finansinių technologijų, gyvybės mokslų, programinės įrangos ir kitose srityse. Pasaulinės svarbos žaidėjai – įmonės ir talentai į Lietuvą ateina kartu su mumis kurti ateities sprendimų, keičiančių milijonų žmonių gyvenimus.
NATO ir ES 20 metų sukaktis yra puiki proga atsigręžti ir įvertinti, kokį kelią nuėjo mūsų valstybė ir visuomenė, ką mums suteikė bendradarbiavimas su sąjungininkais ir ką patys sugebėjome jiems duoti, kokios yra lietuviškosios, europietiškos ir euroatlantinės tapatybės sąsajos.
Veržlaus augimo, stabilumo, saugumo jausmas, kurį teikia dvidešimt buvimo NATO ir ES metų, leidžia mums visiems tapti kartu išgyvenamo proveržio kūrėjais. Galime jaustis ateities kūrėjais, džiaugtis asmeniniais ir savo šalies gyvenimo pasiekimais. Galime lengviau susidoroti su šalies ir mūsų pačių gyvenimo iššūkiais, kai žinome, kad patys kuriame saugumą ir stabilumą.
20 metų narystė NATO ir ES – tvirtas pagrindas, nuo kurio Lietuva gali atsispirti ir kilti aukštyn, siekti daugiau, matyti bendrą paveikslą ir prisidėti prie jo kūrimo. Pasitinkant šias svarbias sukaktis nepamirštame ir svarbaus klausimo, kurį vertėtų apsvarstyti pasitinkant svarbią sukaktį, – kaip toliau su savo sąjungininkais NATO bei ES kursime saugią ir klestinčią, bendromis demokratinėmis vertybėmis paremtą ateitį.
Lietuva NATO 20 renginių kalendorius
2024-03-02
14 val.
Paroda „KARTU MES ESAME STIPRŪS“
- Paroda veiks iki 2024-05-11.
- Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kaunas
2024-03-21-22
- Vilniaus rotušė, Vilnius
2024-03-27
13 val.
Moksleivių rašinių konkurso „Mes esame NATO“ laureatų apdovanojimo ceremonija
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
2024-03-29
12 val.
Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo šventės Lietuvos savivaldybėse
- Lietuvos miestų pagrindinėse aikštėse
- Vaizdo medžiaga
2024-03-29
15 val.
Paroda „GALINGI, NES VIENINGI“
- Paroda veiks iki 2024-09-29
- Šalia Kauno pilies, Kauno miesto muziejus
2024-04-05
16 val.
Kultūrinė – istorinė programa „M52 SŪDUVIS: MISIJA – SAUGI BALTIJA“
- Veiks iki 2024-12-31
- Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėda
2024-04-06
10 val.
Interaktyvi NATO paroda „NOVEMBER. ALPHA. TANGO. OSCAR.“
Atvirų durų diena su NATO karine ekspozicija
- Paroda veiks 2024-03-29 – 12-31
- Energetikos ir technikos muziejus, Vilnius
- Įdomūs faktai
2024-04-13
„Runway Run“ bėgimas Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės NATO lėktuvų kilimo taku
- Šiaulių aviacijos bazė, Šiauliai
Mes NATO 20
- 2004.03.29 Lietuvai tapus NATO nare, kovo 29 d. 16.47 val. Šiauliuose nusileido Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ ir pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją. Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos, Italijos kariai. Baltijos šalių oro erdvę saugantys naikintuvai yra pasiruošę per trumpą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų ar kitų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu. Karinių oro pajėgų aviacijos bazė Šiauliuose sparčiai vystoma kaip pagrindinė bazė, iš kurios vykdoma NATO misija Baltijos šalyse.
- Nuo 2014 m. Amari Aviacijos bazėje (Estija) dislokuojamas papildomas kontingentas kaip pastiprinimas pagrindiniam NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančiam kontingentui ar kontingentams.
- Nuo 2004 m. Lietuva tęsia nuo 1994 m. pradėtą dalyvavimą NATO operacijose ir misijose jau kaip sąjungininkė. Lietuvos kariai dalyvavo NATO misijose Kosove, Afganistane, Irake, Pakistane https://kam.lt/tarptautines-operacijos-ir-misijos/
- 2004 m. NATO viršūnių susitikime Stambule Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip visateisė NATO narė.
- 2005 m. Lietuva pradėjo vadovavimą NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei. Karine prasme tai buvo aukščiausio lygmens tarptautinis vienetas, kokiam yra tekę vadovauti Lietuvai, o taip pat pirmoji ir didžiausia savarankiška tarptautinė Lietuvos misija. Drauge su kitomis užsienio šalimis Lietuva padėjo Afganistano valdžiai plėsti įtaką Goro provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti sąlygas provincijai atkurti. Misijoje per visą jos vykdymo laiką tarnavo daugiau nei 2 500 Lietuvos karių. Misija buvo baigta 2013 m.
- 2008 m. Vilniuje vyko NATO gynybos ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo atstovai iš daugiau nei 40 valstybių
- 2012 m. Lietuvoje įsteigtas NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras (ENSECCOE). Centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus, teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros
- 2014 m. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, NATO viršūnių susitikime Velse buvo priimti sprendimai dėl saugumo priemonių. Lietuvoje sustiprinamos sąjungininkų pajėgos ore, sausumoje ir jūroje.
- 2015 m. Vilniuje veiklą pradeda NATO pajėgų integravimo vienetas (NFIU). Šis vienetas Lietuvoje užtikrina sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje dislokuotų NATO pajėgumų, prisideda prie pratybų sąjungininkams organizavimo ir užtikrina sąveiką su Aljanso vadavietėmis, taip pat bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene logistikos klausimais, siekiant užtikrinti kuo greitesnį NATO greitojo reagavimo pajėgų atvykimą.
- 2017 m. Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
- Sprendimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę buvo priimtas NATO viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje atsižvelgiant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
- Nuo 2017 m. Lietuvoje kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.
- Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
- 2018 m. Lietuva pasiekia NATO rekomenduojamą 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo lygį.
- 2022 m. NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai iš esmės sustiprinti NATO kolektyvinę gynybą ir Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuotas priešakinių pajėgų kovines grupes padidinti iki brigadų.
- 2023.07.11-12 Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias kada nors Lietuvoje vykęs aukščiausio lygio NATO renginys – valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo 39 užsienio delegacijos iš viso pasaulio. Susitikime buvo patvirtinti nauji NATO gynybos planai ir rotacinis oro gynybos modelis. Vokietija priėmė sprendimą Lietuvoje brigadą dislokuoti nuolatiniam buvimui. Įsteigta NATO-Ukrainos Taryba, kuri pirmą kartą susirinko Vilniuje, dalyvaujant Prezidentui Volodymirui Zelenskiui.
- 2023 m. Apklausos duomenimis Lietuvos narystę NATO palankiai vertina 89 proc. šalies gyventojų.
- 2023 m. Gynybos biudžetas 2024 m. sudarys 2,75 proc. nuo BVP. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžeto projekte numatyta šalies gynybai skirti 2 mlrd. 91,7 mln. Eur., įskaitant 134,8 mln. Eur. Solidarumo įnašo lėšas. Didžioji finansavimo dalis bus skirta Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui.
