Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerija ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms pateikė svarstyti naują Karo prievolės įstatymo redakciją, kuri, jei bus patvirtinta, atvers galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais baziniais kariniais mokymais.
Įstatymas numato, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 30 iki 90 dienų.
Jaunuoliams, savanoriškai atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą, naujoje įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės – tikslinė stipendija studijoms aukštosiose mokyklose ar profesiniam mokymui, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas (t. y. subsidija darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus).
Iš viso naujoje įstatymo redakcijoje numatyti 3 privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdai – devynių mėnesių (dabar – dvylikos) trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, baziniai kariniai mokymai (dabar – būtinieji kariniai mokymai) ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai (aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams).
Tikimasi, kad savanoriškai į bazinius karinius mokymus ateinančių jaunuolių pakaks. Privalomas šaukimas bus organizuojamas tik tuo atveju, jei Seimas bus nustatęs didesnį nei nulis privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių metinį ribinį skaičių. Nustatydamas šaukiamųjų skaičių į privalomąją pradinę karo tarnybą, Seimas taip pat nustatys ir būdą, kuriuo bus organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba (t. y. nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba arba baziniai kariniai mokymai).
Įstatymas numato, kad privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti ir moterys.
Nauja įstatymo redakcija taip pat patikslina nuostatas dėl tarnybos rezerve atlikimo ir tarnybos mobilizacijos atveju.
Privalomąją karo tarnybą sudaro ne tik privalomoji pradinė karo tarnyba, bet ir tarnyba rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Naujos redakcijos karo prievolės įstatyme numatyta, kad pasirengimas ginti valstybę nėra vienkartinis procesas, užbaigiamas atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, bet tęstinis, kai privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgytas pagrindinis karinis pasirengimas yra išlaikomas ir gilinamas tarnybos rezerve metu.
Karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, toliau galės tęsti tarnybą aktyviojo rezervo arba rezervo kariniuose vienetuose.
Į aktyviojo rezervo karinius vienetus bus skiriami tik norą pareiškę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam yra priskirti, 20–30 dienų per metus dalyvaus kariniuose mokymuose ir pratybose, vykdys kariuomenės užduotis, taip pat galės vykti į tarptautines misijas.
Į rezervo karinius vienetus privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai bus skiriami privaloma tvarka arba jiems pareiškus norą. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam jie yra priskirti, treniruosis 20-30 dienų per penkerius metus ir bus šaukiami atlikti užduotis tik ekstremalių situacijų atvejais.
Karo prievolės įstatymo nuostatos yra keičiamos atsižvelgiant į sprendimą sustabdyti šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl teisės aktų, susijusių su kariuomenės pertvarka, konstitucingumo. Nutarime konstatuota būtinybė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų numatytos kitokios nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos karo prievolininkų parengimo ginti valstybę priemonės, užtikrinančios tinkamą piliečių parengimą vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (taip pat ir mobilizacijos atveju).
Įstatymo nauja redakcija parengta Karo prievolės naujos redakcijos įstatymo koncepcijos pagrindu, kuriai Vyriausybė pritarė šių metų kovo 31 d. Koncepciją parengė Krašto apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu sudaryta darbo grupė.
Seimui priėmus Karo prievolės įstatymo naują redakciją rudens sesijoje, įstatyme numatomi pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 d.
Juliaus Gečo nuotr.