Kasmet sausio 1-ąją Vilniuje, minint Lietuvos vėliavos dieną, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Gedimino pilies bokšte nuleidžia visus metus plevėsavusią trispalvę ir iškelia naują. Pagal daugiau nei du dešimtmečius puoselėjamą tradiciją nuleista vėliava perduodama saugoti vienai Lietuvos mokyklai.
Iniciatyva Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę perduoti mokyklai pradėta 2005 metais. Ja siekiama įvertinti ir paskatinti mokyklų bendruomenes, aktyviai ugdančias vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį aktyvumą, domėjimąsi Lietuvos istorija, kultūra ir Lietuvos kariuomene. Iki 2005 metų vėliava būdavo perduodama saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Konkursas „Vėliava mokyklai“ jau prasidėjo – kviečiame Lietuvos mokyklas dalyvauti ir teikti paraiškas.
Konkurse gali dalyvauti nuostatuose nustatytus kriterijus atitinkančios mokyklos, išskyrus tas, kurioms nuo 2005 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybės vėliava jau buvo perduota. Šiemet konkurso dalyvės taip pat kviečiamos kartu su mokyklos bendruomene sukurti simbolinę vėliavą, perteikiančią jų pilietiškumo sampratą. Mokyklų darbai bus pristatyti visuomenei viešo balsavimo metu. Galutinį konkurso rezultatą lems komisijos vertinimas ir visuomenės balsai.
Konkursas vyks šiais etapais:
Rugsėjo 21 d. – lapkričio 14 d. – mokyklų paraiškų teikimas.
Lapkričio 19 d. – gruodžio 4 d. – viešas visuomenės balsavimas už mokyklų sukurtas simbolines vėliavas.
Gruodžio mėn. – komisijos vertinimas ir konkurso nugalėtojos paskelbimas. Išsami konkurso tvarka, dalyvavimo kriterijai ir paraiškos dokumentai pateikiami žemiau.
Nuostatus atitinkančias paraiškas reikti el. paštu: [email protected]
Laukiame jūsų paraiškų ir linkime įkvėpimo – pasidalykite savo bendruomenės darbais ir parsivežkite trispalvę į savo mokyklą.
Iki 2005 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava buvo perduodama Lietuvos nacionaliniam muziejui. Nuo 2006 m. sausio 1 dienos Gedimino pilies Lietuvos valstybinė bokšto vėliava perduota šioms pilietiškiausioms mokykloms:
- 2005 m. Šiaulių Didždvario gimnazijai
- 2006 m. Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus skyriaus penktajai kuopai
- 2007 m. Vilniaus Senvagės mokyklai
- 2008 m. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijai
- 2009 m. Kauno Kovo 11-osiosios vidurinei mokyklai
- 2010 m. Vilniaus Sausio 13-osios vidurinei mokyklai
- 2011 m. Vasario 16-osios gimnazijai Hiutenfelde, Vokietija
- 2012 m. Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos vidurinei mokyklai
- 2013 m. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai
- 2014 m. Telšių Žemaitės gimnazijai
- 2015 m. Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijai
- 2016 m. Kelmės raj. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Pūtvinskio gimnazijai
- 2017 m. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai
- 2018 m. Joniškio r. Skaistgirio gimnazijai
- 2019 m. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijai
- 2020 m. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai
- 2021 m. Vilniaus ,,Laisvės“ gimnazijai
- 2022 m. Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijai
- 2023 m. Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai
- 2024 m. Alytaus rajono Butrimonių gimnazijai
- 2025 m. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai
Ar žinai?
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.
Šiandien, geltona, žalia, raudona spalvos tapusios neatsiejamomis nuo lietuviškos tapatybės, nekyla ir klausimų dėl spalvų reikšmės ir prasmės. Tačiau taip buvo ne visada. Dar neatkūrus Lietuvos valstybės, diskusijos, kokia turėtų būti tautinė vėliava, kilo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Jonas Basanavičius iškėlė siūlymą Lietuvos vėliava pripažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą – baltą raitelį raudoname dugne. Ši idėja buvo pasitikta kritiškai, dėmesys buvo atkreiptas į neigiamą to meto raudonos spalvos asociaciją su revoliucija, tad pirmasis siūlymas buvo atmestas. Diskusijos dėl tautinės vėliavos atsinaujino Pirmojo pasaulinio karo metu. 1915 m. rugsėjo mėnesį Lietuvą okupavus Vokietijos imperijos kariuomenei, lietuviai susispietė į komitetus, įvairių srovių atstovus vienijusias organizacijas, kuriose svarstyti Lietuvos valstybės atstatymo planai. Kaip rašė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas: „Ir tarp kitų didžiųjų Lietuvos atstatymo problemų tada jie svarstė tautinių spalvų arba tautinės vėliavos klausimą. Vėliava atrodė tiek pat būtina, kaip gimstančiam kūdikiui marškinėliai.“
Visi sutarė, kad reikia rinktis tokias spalvas, kurios dažniausiai aptinkamos liaudies dirbiniuose, juostose, prijuostėse, taigi buvo sutarta, jog tai žalia ir raudona spalvos. Šių spalvų suderinimo darbai buvo patikėti dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui. Diskutuota buvo ilgai, klausimai kilo dėl spalvų skaičiaus, tarpusavio derinimo. Rasti trečiąją spalvą buvo sunkiausia. Dailininkas, archeologas Tadas Daugirdas jis pasiūlė įvesti siaurą geltoną juostą tarp kitų dviejų, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Antanas Žmuidzinavičius gynė dviejų spalvų, raudonos ir žalios, vėliavą, nes šios spalvos reiškia meilę ir viltį. Kiti vėliavoje norėjo matyti gamtos atspindį: žalius laukus ir pievas (apačioje), geltonus žiedus (viduryje) ir raudoną tekančią saulę (viršuje). Galiausiai 1918 m. balandžio 19 d. Komisija priėmė Lietuvos vėliavos projektą, kurį sudarė trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia ir raudona. Protokolo tekstas skelbė, kad Komisijos nariai: „apsistojo ties trispalve vėliava susidedančia iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje.“ 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Taryba vienbalsiai patvirtino šį vėliavos projektą kaip Lietuvos valstybės vėliavą.
Tarpukariu gimusi vėliava, sovietinės okupacijos metais tapo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo veiksniu, slapta ji buvo saugoma, o atmintinų datų metu, iškeliama plevėsuoti. Atkūrus Antrąją Lietuvos Respubliką trispalvė telkė minias Atgimimo ir Sąjūdžio dalyvių, kol galiausiai, 1991 m. birželio 26 d. buvo įtvirtinta priimtame įstatyme „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“.
Projektas ,,Vėliava mokyklai” jau septyniolika metų apdovanoja pilietiškai aktyvias, visuomeniškas mokyklas Gedimino pilies bokšto vėliava. Džiaugiamės, jog iniciatyvos dėka Lietuvos moksleiviai turi unikalią progą puoselėti istorinę atmintį bei kurti naujas tradicijas savo bendruomenėse.
Iš Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.07CAE5E6C2B3/asr
