„Simboliška ir nepapratai reikšminga Lietuvai, kad šiais metais švenčiant atkurtos valstybės ir kariuomenės šimtmetį, gimtąja kalba pasirodo pasaulinės reikšmės mokslininko Kazimiero Semenavičiaus, daugiau nei du šimtmečius Europoje buvęs pagrindiniu vadovėliu, veikalas „Artis magnae artilleriae“, – sako knygos pristatyme liepos 5 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune dalyvausiantis krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
„Daugiau nei 700 puslapių iliustratyvus enciklopedinis įvairių sričių žinynas įdomus ne tik Antikos ir filologijos tyrinėtojams, bet ir šiuolaikinės karybos specialistams. K. Semenavičius pirmasis apibendrino žinias apie raketas ir pateikė brėžinius, tuo atverdamas kelią į kosmosą“, – pabrėžė viceministras G. Jeglinskas.
Pristatymas vyks liepos 5 d., 13.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune. Susirinkusiuosius pasitiks XVIII a. istoriniais drabužiais apsirengę muziejaus darbuotojai, aidės XVIII a. pabūklo salvė. Kalbės Seimo, Krašto apsaugos ministerijos atstovai, istorikai, leidinio konsultantai. Taip pat savo pastebėjimais pasidalins veikalo vertėjas Sigitas Lūžys, vyks filmo apie K. Semenavičių peržiūra.
Veikalas „Didysis artilerijos menas“ išleistas 1650 m. lotynų kalba Amsterdame. Jį sudaro 5 skyriai su 229 iliustracijomis. Pirmame skyriuje kalbama apie pabūklus, jų panaudojimą, o svarbiausia apie matavimo vienetus, kuriuos autorius siūlė susisteminti, kad skirtingų šalių artileristai ir pirotechnikai, pagal turimą formulę, galėtų pasigaminti fejerverkų ar kitų cheminių medžiagų užtaisus, o matų nevienodumas tam trukdė. Antrasis skyrius – degiųjų medžiagų panaudojimas ir gamyba. Trečiasis – skirtas raketų konstrukcijoms. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiakopės raketos principą, kuris vėliau jį ištobulinus atvėrė kelius į kosmosą. Ketvirtajame skyriuje rašoma apie fejerverkų ir kovinių sviedinių sandarą, o penktajame apie įvairias karines ir pramogines pirotechnines mašinas ir pabūklus.
„Šis leidinys yra itin svarbus Lietuvai, Lietuvos karybai ir istorijai. Paties autoriaus K. Semenavičiaus nuopelnas artilerijos mokslui yra pasaulinės reikšmės, Lietuvos garbė ir pasididžiavimas. Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“ – tai puiki galimybė Lietuvos visuomenei susipažinti su XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinės minties raida ir iš naujo įvertinti autoriaus atradimus, eksperimentus ir tyrimus“, – akcentavo istorikė Justina Nenortaitė.
„Šiandien prabilęs lietuviškai K. Semenavičiaus veikalas neabejotinai sudomins ne tik karybos istorikus ir profesionalus, bet ir chemikus, fizikus, geometrus, medikus ir žolininkus, nekalbant jau apie filologus ir Antikos tyrinėtojus. „Didysis artilerijos menas“ – iliustratyvus enciklopedinis įvairių sričių žinynas, savo turiniu ir raiška yra modernus ne tik XVII, bet ir XXI amžiui. Tikimės, kad po trijų su puse amžių lietuviškai prabilęs K. Semenavičius ras savo skaitytoją. Ir didis veikalas gyvuos toliau. Belieka su autoriumi tarti: Vale et nobis nostrisque fave conatibus – Lik sveikas ir būk maloningas mums ir mūsų pastangoms“, – sakė knygos vertėjas Sigitas Lūžys.
Lotynų kalbai ėmus trauktis iš universaliosios Europos kalbos pozicijos, veikalas tapo sunkiai pritaikomas, todėl imti rengti leidinio vertimai į kitas Europoje paplitusias kalbas. Manoma, kad tais pačiais metais, kai mirė pats autorius, buvo išleistas prancūziškas leidinio vertimas, kurį dar pasirašė pats K. Semenavičius. Vėliau pasirodė vertimas vokiečių kalba (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) bei lenkų kalbomis (1963 m.). Taip pat tvirtinama, kad vertimas buvo atliktas ir danų kalba, tačiau apie šį vertimą nėra daugiau žinių. Beveik visus minėtus egzempliorius galima rasti Lietuvoje, išskyrus olandų kalba versto leidinio, kuris saugomas Amerikoje, Bostone, Brown universitete. Svarbiausią leidinio „Didysis artilerijos menas“ originalą, rašytą lotynų kalba galime rasti Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Pati idėja išversti šią knygą kilo 2006 m., kai Krašto apsaugos ministerija Vytauto Didžiojo karo muziejui perdavė vienintelį Lietuvoje esantį, pirmojo 1676 m. leidimo vokišką K. Semenavičiaus knygos leidimą.
2015 m., artėjant Lietuvos valstybės 100-mečiui iš 1650 m. lotynų kalba rašyto originalaus teksto buvo pradėti vertimo darbai, trukę beveik trejus metus. Šį darbą atliko Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos specialistas Sigitas Lūžys. Jis siekė ne tik tiksliai išversti tekstą, bet ir perteikti paties autoriaus rašymo stilių. Po daugiau nei 350 metų dienos šviesą išvysianti lietuviška knygos versija pasipildė Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų parašytu įvadiniu tekstu, pratarme, teksto paaiškinimais ir vertėjo žodžiu. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Retų spaudinių skyriumi, kuris suteikė originalaus veikalo faksimiles, leidinys turi ne tik vertimą lietuviu kalba, bet ir šalia esančias faksimiles. Taip tekstas tapo dar labiau suprantamesnis didžiajai visuomenės daliai.
Išleistą lietuviškai K. Semenavičiau knygą bus galima įsigyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Apie Kazimierą Semenavičių
Manoma, kad K. Semenavičius gimė gana neturtingoje smulkiųjų bajorų šeimoje, kurios nariai, kaip įprasta, dažniausiai pasirinkdavo karinę tarnybą. Pasirinkta tarnystė K. Semenavičių atvedė iki Karališkosios artilerijos generolo pavaduotojo pareigų. K. Semenavičius buvo ne tik kariškis, bet ir mokslininkas. Jo artilerijos veikalo tekstas liudija jį buvus ne tik karinės artilerijos genijumi, bet ir didžiu eruditu, puikiai išmanančiu ne tik karo meną bet ir filosofiją bei laisvuosius menus. K. Semenavičius gerai išmanė to meto mokslinę literatūrą. Puikų autoriaus apsiskaitymą iliustruoja ir daugiau nei 200 cituojamų autorių, tarp kurių tiek antikos klasikai Ovidijus, Horacijus, Aristotelis, Vegecijus, Seneka, Eusebijas, tiek ir renesanso mokslininkai Georgijus Agrikola, Leonardas Fronspergeris, Marijus Betinis, Galileo Galilėjus. K. Semenavičius vienas pirmųjų mokslininkų, kuris rėmėsi ankstesnių autorių darbais, nesisavindamas jų minčių ir atradimų. Rašytojas išmanė ne tik artileriją, bet ir aritmetiką, geometriją, mechaniką, statiką, hidrauliką ir pneumatiką, buvo puikus civilinės ir karinės architektūros specialistas, puikiai suprato karinės taktikos vingrybes.
KAZIMIERO SEMENAVIČIAUS LEIDINIO „DIDYSIS ARTILERIJOS MENAS“
PRISTATYMO PROGRAMA
2018 M. LIEPOS 5 D. 13.00 VAL.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS (VDKM) SODELYJE
13.00 val. – XVIII a. pabūklo salvė.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS DIDŽIOJOJE SALĖJE
Svečius pasitinka XVIII a. istoriniais drabužiais apsirengę muziejaus darbuotojai.
13.05–13.07 val. – XVIII a. karinis maršas. XVIII a. pab. LDK kariuomenės artileristų uniformomis apsirengę Kauno karo istorijos klubo nariai įneša Kazimiero Semenavičiaus veikalą „Didysis artilerijos menas“.
13.07–13.15 val. – LR Seimo narių, Krašto apsaugos ministerijos atstovų žodis.
13.15–13.19 val. – VDKM Karybos istorijos skyriaus vedėjos Linos Kasparaitės-Balaišės žodis.
13.19–13.25 val. – Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ vertėjo Sigito Lūžio žodis.
13.25–13.29 val. – leidinio „Didysis artilerijos menas“ konsultanto Jurgio Norgėlos žodis.
13.29–13.34 val. – leidinio „Didysis artilerijos menas“ konsultanto Almanto Kulbio žodis.
13.34–13.37 val. – Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr. Arūno Augustinaičio žodis.
13.37–14.30 val. – KSU parengtos kilnojamosios iliustracijų iš Kazimiero Semenavičiaus leidinio „Didysis artilerijos menas“ parodos ir filmo apie Kazimierą Semenavičių peržiūra. Kava/arbata.
Kontaktinis asmuo Dovilė Andrijauskaitė, el. p. [email protected] tel. 86 79 31 558
Pridėtos K. Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae“ originalo faksimilės iš VU Retų spaudinių skyriaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Giedrės Maksimovicz nuotraukos
