Europos investicijų bankas (EIB), bendradarbiaudamas su Europos kibernetinio saugumo organizacija (ECSO), ES pramonės atstovais ir investuotojais, parengė ES kibernetinio saugumo rinkos studiją bei pristatė Europos Kibernetinio saugumo investavimo platformos (angl., European Cybersecurity Investment Platform) modelį. Nauja priemone būtų siekiama pašalinti finansavimo trūkumą ES kibernetinio saugumo srityje, ypatingą dėmesį skiriant verslo lėšoms verslo vystymui ne pirminiuose verslo vystymo etapuose.
Kibernetinio saugumo sektorius pasaulyje pastaraisiais metais reikšmingai augo, tačiau pastebima, kad ES rinkos verslai susiduria su sunkumais ir auga gerokai lėčiau, nei tokie patys verslai, pavyzdžiui, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ar JAV. ES kibernetinio saugumo sektoriaus įmonių augimo atotrūkį galima paaiškinti investicijų į šią sritį trūkumu (ypač vėlesnėse verslo plėtojimo fazėse, tokiose kaip Series A, B, C, D+), ES kibernetinio saugumo rinkos fragmentiškumu bei žemomis ES valstybių narių išlaidomis kibernetinio saugumo sričiai, lyginant su kitais regionais.
EIB ir partnerių atliktame tyrime teigiama, kad nors dėka kokybiško ir prieinamo aukštojo mokslo, ES švietimo įstaigos subrandina itin daug sėkmingų kibernetinio saugumo srities startuolių, nepakanka investicijų jiems išsilaikyti vėlesnėse vystymosi stadijose. Tai lemia, kad ES kibernetinio saugumo įmonės demonstruoja prastesnius rezultatus, lyginant su atitinkamomis įmonėmis kituose regionuose: ES tokių įmonių yra mažiau, jos mažiau kreipiasi dėl finansavimo galimybių ir įsisavina mažiau lėšų, jų produktų vystymo galimybės silpnesnės, o šansai patekti į tarptautines rinkas – riboti.
Šie veiksniai lemia, jog Europa praranda savo technologinę nepriklausomybę, o atotrūkis tarp investicijų į kibernetinio saugumo technologijas ES ir kituose regionuose nuolatos didėja. Šiuo metu Vokietija ir Prancūzija skiria daugiausiai investicijų kibernetinio saugumo sričiai ES, po jų seka Italija, Ispanija, Lenkija ir Nyderlandai. Vis dėto, atliktu tyrimu nustatyta, kad norint pasiekti, pavyzdžiui, JAV investicijų į kibernetinio saugumo įmones lygį, kasmet ES reikėtų papildomai išleisti 1,75 mlrd.
EIB ir partnerių atliktame tyrime atskleista, kad ES kibernetinio saugumo verslo augimo stagnavimą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, skirtingi investuotojų požiūriai ES ir kituose regionuose. Štai JAV rinkos žaidėjai linkę labiau rizikuoti ir investuoja į kibernetinio saugumo įmones ar produktus neturėdami visų žinių apie šį sektorių, tuo tarpu europiečiai nelinkę rizikuoti ir neinvestuoja į sąlyginai nepažįstamą ir technišką kibernetinio saugumo sritį. Tai lemia, kad daugeliui ES įsikūrusių įmonių tampa sunkiau konkuruoti, vystyti produktus bei plėstis į didesnes rinkas. Galiausiai, ES įsikūrusios įmonės yra mažesnės ir jas dažnai superka didesni užsienio (ne ES) kapitalo konkurentai.
Tinkamai subalansavus finansavimą ES kibernetinio saugumo sričiai, ES galėtų efektyviau išnaudoti kibernetinio saugumo verslo augimo potencialą. Europos Kibernetinio saugumo investavimo platforma būtų subalansuota mažinti investicijų atotrūkį specifiškai kibernetinio saugumo inovacijoms ES bei įgalintų verslus gauti specializuotą augimo finansavimą reikiamais plėtros etapais. Europos Kibernetinio saugumo investavimo platforma taip pat teiktų techninę pagalbą kibernetinio saugumo įmonėms ir startuoliams, siekiant skatinti jų efektyvų dalyvavimą konkursuose finansavimui bei veiktų kaip platforma, sujungianti suinteresuotus verslus ir investuotojus ES lygiu.
Numatoma, kad potencialūs Europos Kibernetinio saugumo investavimo platformos šaltiniai būtų InvestEU, „Skaitmeninės Europos“ ir „Europos Horizonto“ programų lėšos, Europos inovacijų tarybos iniciatyva „Scale up“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bei Europos struktūriniai ir investicijų fondai.
Plačiau apie studiją: https://www.eib.org/attachments/lucalli/20220206-european-cybersecurity-investment-platform-en.pdf