Stiprinant visuomenės ir kiekvieno piliečio vaidmenį valstybės kūrimo, šalies saugumo ir gynybos užtikrinimo procese, pilietinio ugdymo klausimai, susiję su šalies gynyba, tampa vis aktualesni. Džiugu, kad šiemet birželio 26-29 dienomis Klaipėdoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro organizuojamame vasaros kurse pedagogams „Pilietis ir šalies gynyba: nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“ dalyvauti panoro dvigubai daugiau pedagogų nei praėjusiais metais.
Šio kurso tikslas – tobulinti įvairių dalykų mokytojų kompetencijas perteikti aktualų pilietiškumo ugdymo, nacionalinio saugumo turinį, skatinant mokytojus labiau domėtis šalies gynybos ir nacionalinio saugumo stiprinimo aktualijomis. Į jį susirinko istorijos, geografijos, etikos, fizikos, lietuvių kalbos, matematikos, pradinio ugdymo mokytojai iš Klaipėdos, Telšių, Mažeikių, Joniškio, Vilniaus, Molėtų, Šiaulių ir kitų regionų.
Čia jų laukė pirmosios naujos patirtys: įsikūrimas bataliono kareivinėse, pietūs kareiviškoje valgykloje ir tarpkultūrinė patirtis – mokytojus nuoširdžiomis šypsenomis pasitiko Dragūnų batalione reziduojantys sąjungininkų (amerikiečių ir portugalų) kariai. Bataliono pareigūnai aiškiai ir tiksliai paaiškino mokytojams, kaip jie turėtų elgtis batalione, kokie galimi pavojai ir kaip elgtis, jei jų iškiltų, nes kariuomenės dalinys, kaip ir visa kariuomenė, yra nuolatinis priešiškų tarnybų taikinys. Bataliono Ramovėje susirinkusiems mokytojams vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas pristatė bataliono veiklą, kurios pagrindiniai tikslai – ne tik šalies ir jos strateginių objektų gynimas, bet ir pagalba savivaldybėms ekstremalių situacijų metu, dingusių žmonių paieška ir kitos svarbios operacijos. Vadas išsamiai papasakojo apie šauktinių tarnybos ypatumus ir galimybes jauniems žmonėms.
Kurso metu pedagogai išklausė įdomią Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektoriaus Kęstučio Kilinsko paskaitą „Lietuvos kariuomenės šimtmetis: susikūrimas ir Nepriklausomybės kovos“, skirtą Lietuvos kariuomenės šimtmečiui, analizavo Lietuvos kariuomenės kūrimosi politines aplinkybes vykstant kovoms su Rusija, Lenkija ir Bermonto-Avalovo daliniais, pasidalijo savo kariuomenės šimtmečio minėjimo idėjomis, stebėjo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos pristatymą ir netgi galėjo patys pačiupinėti bataliono kovinę techniką – mat mokytojų patirtis papildė ir ginkluotės bei kovinės technikos paroda, kur mokytojai galėjo ne tik paimti į rankas kovinius ginklus ir juos „pasimatuoti“, sėsti už kariuomenės transporto priemonių vairo, bet ir draugiškai pamojuoti savo buvusiems mokiniams, atliekantiems tarnybą.
Kursų dalyviai kas vakarą reflektuodavo savo kiekvienos dienos patirtis pagal schemą „Pastebėjau. Patiko. Norėčiau pritaikyti“. Dalis mokytojų pastebėjo, kad labiausiai patiko draugiškas, šiltas, pagarbus ir tolerantiškas bataliono pareigūnų bendravimas ir galimybė patirti kitokį, naują gyvenimą. O fizikos mokytojai pabrėžė, jog jie tikrai pritaikys savo pamokose tai, ką sužinojo apie ginklus, kitą karo techniką.
