Atsižvelgdami į besikeičiančią Lietuvos ir kaimyninio regiono saugumo situaciją, į kylančius naujus saugumo iššūkius ir grėsmes, nelaukdami oficialaus paraginimo, iniciatyvūs krašto apsaugos sistemos specialistai ir vadovai, suprasdami bendradarbiavimo svarbą ir jausdami poreikį suvienyti jėgas ir patirtį, ugdant patriotiškumą bei stiprinant Lietuvos kariuomenės ir krašto gynėjo įvaizdį visuomenės sąmonėje, o taip pat kad būtų daugiau pritraukiama jaunimo į šauktinius ir studijuoti Lietuvos karo akademijoje, kovo 22 d. susitiko apsitarti, kaip galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti ir derinti veiksmus, stiprinant visuomenės pilietinę valią ir reprezentuojant Lietuvos kariuomenę – keistis patirtimi, žiniomis ir žmogiškaisiais ištekliais, pasitelkiant įvairių sričių specialistus, efektyviau panaudojant jų įgūdžius, gebėjimus ir kompetencijas.
Susitikime dalyvavo ir savo pasiūlymus išsakė Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Strateginės komunikacijos departamento, Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovai.
Susitikimo metu buvo akcentuojama, kad ginkluotai valstybės gynybai reikalingi ne tik parengti kariai, bet ir piliečiai, turintys stiprią pilietinę valią, nes stipri pilietinė valia lemia, kad priešiškų pajėgų atžvilgiu piliečiai bus nusiteikę priešiškai, nekolaboruos ir savo šalies ginkluotosioms pajėgoms kurs palankią aplinką, taip sustiprindami karinės galios moralinį komponentą. Tad pilietinė valia ir karinis parengimas – yra neatsiejami, vienas kitą papildantys, vienas be kito neveiksmingi elementai, dėl to piliečių rengimo valstybės gynybai sistema turi būti vientisa, kad būtų ugdomi patriotai, mylintys savo gimtinę ir tėvynę, pažįstantys savo kraštą, jo žmones, jų kultūrą ir istoriją, atsidavę krašto materialinės ir dvasinės kultūros pažangai ir pasirengę ginti tėvynės garbę, laisvę, nepriklausomybę ir demokratijos idealus.
Todėl buvo susitarta dar glaudžiau bendradarbiauti rengiant ir tobulinant nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykų programas bendrojo ugdymo mokykloms; organizuojant seminarus mokslo ir savivaldybių įstaigose nacionalinio saugumo, gynybos, strateginės komunikacijos, mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo ugdymo klausimais; rengiant Kariuomenės ir visuomenės dienas, sporto varžybas ir turnyrus; Pilietinės gynybos renginius bendrojo lavinimo, ir ypač tautinių bendrijų, mokyklose Lietuvos kariuomenės istorijos, pilietinio pasipriešinimo temomis, pristatant tarnybos Lietuvos kariuomenėje galimybes ir Lietuvos šaulių sąjungos veiklą; organizuojant nevyriausybinių jaunimo organizacijų atstovų išvykas į Lietuvos kariuomenės dalinius, siekiant juos supažindinti su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių kariniu rengimu bei organizuojant konferencijas nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei aktualiais nacionalinio saugumo, gynybos, strateginės komunikacijos, mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo klausimais.
Susitikimo metu buvo dar kartą įsitikinta panašių susitikimų reikalingumu ir nuspręsta rengti tokius susitikimus reguliariai.
