2011 metų liepos 1 dieną įsigaliojęs naujos redakcijos Mobilizacijos ir priimančiosios šalies įstatymas, naujai reglamentuoja santykius rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, rengiantis ir teikiant priimančiosios šalies paramą, numato administravimo teisinius pagrindus.
Mobilizaciją, kai būtina ginti valstybę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, vadovaujantis įstatymu, galės skelbti Seimas prezidento siūlymu. Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visos mobilizacijos sistemos institucijos pagal kompetenciją privalės vykdyti visas mobilizacijos planuose numatytas priemones ir veiksmus.
Įstatyme apibrėžta mobilizacijos sistema, kurią sudarys Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, civilinės mobilizacijos institucijos ir ūkio mobilizacijos subjektai. Toks skirstymas padarys mobilizacijos sistemą lankstesne, padėsiančia Vyriausybei pačiai spręsti krašto apsaugos sistemai nepriklausančių institucijų dalyvavimo, rengiant ir vykdant mobilizaciją ir priimančiosios šalies paramą, būtinumą.
Įstatymu įtvirtinami mobilizacijos sistemos veikimo principai, uždaviniai, naujai reglamentuojama mobilizacijos sistemos subjektų kompetencija, nustatant funkcijas, susijusias ne tik su mobilizacijos rengimu ir vykdymu, bet ir su priimančiosios šalies paramos rengimu bei teikimu.
2011 m. gegužės 26 d. įvyko balsavimas Seime dėl Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo pakeitimo. Rezultatas – pritarta (už 87, prieš 0, susilaikė 3).
