2021 m. gegužės 12 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo prie KAM organizuota konferencija, vykusi nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, buvo prasminga įžanga į artėjančios Pilietinio pasipriešinimo dienos minėjimą. Dalinamės konferencijos akimirkomis ir mūsų direktoriaus Virginijaus Vitalijaus Vilkelio baigiamuoju žodžiu:
„Esame dėkingi gyviesiems ir išėjusiems Anapilin už patirtą riziką ir nueitą kelią vardan Laisvės, pagarba ir garbė jiems. Per visą okupaciją mūsų tautos pasipriešinimo galią sudarė atskiros dedamosios: Dvasia, Žodis, Raštas, Veiksmas.
DVASIA, kuri pilna vilties, tikėjimo ir ryžto, yra visa ko pradžia. Tai ir stiprybė iš praeities, mūsų kartų geno gyventi laisviems gyvastis. Ir jeigu pažvelgtume retrospektyviai, pamatytume, kad dar nuo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, maždaug kas tris dešimtmečius, kai tik subręsdavo nauja karta, ji atlikdavo savo rolę, pratęsdama išsivadavimo virsmą gyvenant okupacijoje, ir tas Laisvės siekis išsiliedavo įvairiomis formomis: XIX amžiuje 1831 m., 1863 m., ir knygnešių misija to paties amžiaus pabaigoje, ir 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas, ir 1941 m. birželio sukilimas, ir 1944-1953 m. antisovietinis pasipriešinimas, 1972 m. Romo Kalantos protesto auka, ir 1987–1991 m. paskutinis virsmas: Lietuvos Laisvės Lyga, Sąjūdis, ir galiausiai – 1993 m. rugpjūčio 31-oji diena, kai mums Lietuvoje baigėsi Antrasis pasaulinis karas su paskutiniu svetimo sovietų kareivio išėjimu.
ŽODIS – pasveikinimas „Laudetur Jesus Christus“, kiekvieną vakarą 21 val. skambėjęs per Vatikano radiją ir girdimas čia, Lietuvoje – daugelis iš mūsų buvome prigludę prie radijo imtuvų, kaip ir klausydamiesi Romo Sakadolskio 18 ir 20 val. per Amerikos balso radiją, o po to vykdavo aptarimai kiekvienoje bendruomenėje, šeimoje.
RAŠTAS: Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“, Lenkijos solidarumo leidiniai, tokie, kaip „Mały konspirator“, kuriais dalinomės, vertėme ir naudojomės Sąjūdžio laikais, ir, žinoma, „Sąjūdžio žinios“.
VEIKSMAS: Romo Kalantos gyvoji ugnis, Helsinkio grupės akcijos, Lietuvos Laisvės lyga, Sąjūdis, konkreti veikla ir veiksmai. Tokia mūsų netolima praeitis ir patirtis. Ir kalbant apie perspektyvą, tai pirma: puoselėkime ir tausokime tai, ką patyrėme, nes ši gyva patirtis yra neįkainojama, o antra – vystydami karinius pajėgumus, rengdami pilietinio pasipriešinimo konferencijas, burdami darbo grupes ir jose nagrinėdami galimų elgsenų modeliavimo variacijas taikos metu, aktyvindami Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumus ir apimtis, kitų NVO įsitraukimą, nepamirškime ir mūsų jaunuomenės ugdymo, nes investicija į kiekvieno mūsų ateities žmogaus pilietiškumą yra investicija į mūsų valstybės saugumą. Tai yra mūsų valioje ir galioje. Viskas mūsų rankose.“
Visos konferencijos įrašą rasite: bit.ly/33xneEP
Nuoširdžiai dėkojame konferencijos dalyviams Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, Krašto apsaugos viceministrui Žilvinui Tomkui, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, prof. Vytautui Landsbergiui, Jo eminencijai kardinolui Sigitui Tamkevičiui, prof. dr. Arūnui Streikui, doc. dr. Algirdui Jakubčioniui, doc. dr. Laimai Anglickienei, Jo ekscelencijai vyskupui emeritui Jonui Kauneckui, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka direktoriui Renaldui Gudauskui.
