1941 m. birželio 22-27 d. sovietiniai okupantai pradėjo masines Lietuvos gyventojų žudynes. Birželio 23 d. prisimenant vienas garsiausių to meto politinių žudynių, Telšiuose rengiamas Rainių tragedijos 70-ųjų metinių minėjimas.
Minėjime dalyvavusi krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė atidarė Telšių Žemaičių „Alkos“ muziejuje surengtą istorinę konferenciją „Smurto kronika: Lietuva 1939-1941 metais“ bei parodą.
„Šiandien sunku surasti Lietuvoje šeimą, kuri nebūtų nukentėjusi nuo sovietinio ar nacių genocido. Vienaip ar kitaip tragiškieji okupacijų padariniai jaučiami visoje Lietuvoje. Žūtis, kokia ji bebūtų, kad ir kilniausių tikslų vardan, visuomet yra ir liks itin skaudi. Mes privalome atminti ir gerbti žuvusiųjų atminimą, o pats prasmingiausias represijų aukų ir žuvusiųjų laisvės vardan pagerbimas – kasdienis darbas, kasdienis savosios šeimos nario, visuomenės nario pareigos atlikimas, – ir tuomet mūsų valstybė ir toliau žengs pasirinktuoju laisvės ir nepriklausomybės keliu, o ant nepriklausomybės aukuro sudėtos aukos neliks beprasmės,” – konferencijoje kalbėjo krašto apsaugos viecministrė I. Pociūtė-Levickienė.
Konferencijoje buvo apžvelgtas trumpas, bet labai dramatiškas Lietuvos istorijos laikotarpis – pirmoji sovietinė okupaciją, kai beveik per vienerius metus bolševikų aukomis tapo daugiau nei 31 tūkst. Lietuvos žmonių.
Rainių tragedijos 70-ųjų metinių minėjimo renginiuose dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai. Pagerbiant Rainių žudynių aukas, Telšių senosiose kapinėse jie padės gėlių, Rainių miškelyje, kur vyks kankinių atminimo pagerbimo ceremonija, iššaus tris salves – už žuvusiųjų atminimą, Lietuvą ir laisvę.
Rainių tragedijos 70-ųjų metinių programa
11.00 ŠVIESOS SLĖPINIAI: Istorinė konferencija ir parodos „Smurto kronika: Lietuva 1939 – 1941 metais“ Telšių Žemaičių „Alkos“ muziejuje pristatymas.
14.00 Rainių kankinių pagerbimas ir bendra malda Telšių senosiose kapinėse.
15.00 KANČIOS SLĖPINIAI: Poetinė oratorija su berniukų choru „Diena, kai atėjo laikas verkti“ prie buvusio Telšių kalėjimo.
16.00 Simbolinis jaunimo gyvas vėrinys nuo kalėjimo iki Rainių koplyčios „Atminties gija- gyvybės liudijimas“.
Kankinių atminimo pagerbimo ceremonija „Erškėčių vainikas Rainių Golgotoj“ (V.Mačernis) Rainių miškelyje.
19.00 GARBĖS SLĖPINIAI prie Rainių koplyčios:Šv. Mišios
21.00 Koncertas „PALAIMINTI TAIKIOS ŠIRDIES“(V.Mačernis).
(Rengėjai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Telšių vyskupija, Telšių rajono savivaldybė).
Apie žudynes Rainiuose
Bene gasiausios to meto politinių kalinių žudynės įvyko Rainių miškelyje. Tuo metu Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai. Birželio 23 d. juos visus norėta išvežti. Tuo rūpinosi kalėjimo viršininko pareigas ėjęs politinis vadovas A. Vaitkus. Šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti neskyrė. NKGB darbuotojams kilo sumanymas išžudyti kalinius. Birželio 24 d. rytą kalėjimas buvo apsuptas raudonarmiečių, kuriems vadovavo Raudonosios armijos majoru pasivadinęs Doncovas (Doncov) (?) (galima manyti, kad tai buvo SSRS 8-osios armijos 123-iosios divizijos dalinio vadas). Raudonarmiečiams kalėjimo rūsys pasirodė esąs per mažas egzekucijai vykdyti. Toliau parengiamiesiems darbams vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas ltn. Jermolajevas (Ermolaev). Rainių miškelyje iškasus duobes, į kalėjimą atvyko NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas ltn. Ždanovas (Ždanov), SSRS 8-osios armijos politinio skyriaus vadovas Kompanecas (Kompanec). Kartu buvo ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius. Jie peržiūrėjo bylas ir formaliai patvirtino mirties nuosprendžius. P. Raslanas, kuris šiuo metu nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“ (iš P. Raslano 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui). Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę. Čia jiems buvo surištos rankos ir užkimštos burnos. Paskui kalinius vieną ant kito suguldė sunkvežimiuose. Jau švintant birželio 25-ajai, mašinos su kaliniais pasuko Luokės link, į Rainių miškelį. Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo.
Tik birželio 28 d. suradus ir atkasus duobes paaiškėjo, kad visi žmonės buvo žiauriai nukankinti. Rainių miškelyje rasti 75 kalinių palaikai. Nužudyti broliai Antanas, Jonas ir Juozas Antanavičiai, Liudvikas Bachmanas, broliai Povilas ir Stasys Balsevičiai, Albinas Baltramiejūnas, Kazys Baltrimaitis, Juozas Beimavičius, Steponas Bubelė, Kostas Bučius, Juozas Bumblys, Adolfas Butkevičius (Butkus), Andrius Čiurinskas, Antanas Čiužas, Stasys Daknevičius, Pranas Daukša, Antanas Dibisteris, Vaclovas Gailius, Kazys Galdikas, Augustinas Gaudutis, Ignas Gelžinis, Henrikas Glazauskas, Pranas Gužauskas, Juozapas Jablonskis, Adolfas Jagminas, Jonas Jakštas, Aleksas Jankauskas, Stanislovas Jocys, Povilas Kardelis, Kazimieras Katkus, Kazimieras Kaulius, Vladas Kaveckas, broliai Boleslovas ir Petras Kavoliai, Povilas Kazlauskas, Georgijus Kiriličevas, Karolis Kisevičius (Kizevičius), Boleslovas Korza, Bronius Križinauskas, Leonas Kusas, Juozas Kvedaras, Mikas Lengvinas (Lengvenis), Vitoldas Lileikis, Pranas Lukauskas, Liudas Malakauskas, Petras Maskolenka, Jonas Milius, Antanas Montvydas, Vladislovas Motuzas, Motiejus Norvaišas, Vaclovas Pabarčius, Liudvikas Pakalniškis, Zigmas Parafionovičius, Kazys Paulauskas, Vladas Petronaitis, Kazys Puškorius, Adomas Rakas, broliai Andrius ir Jonas Rudokai, Zigmas Sakelis, Adomas Simutis, Julius Simutis, Feliksas Stukas, Vladas Sungaila, Zenonas Šakenis, Edmundas Šalčius, Česlovas Šalkauskas, Jonas Šleinius, Zenonas Tarvainis, Jonas Telšinskas, Juozas Truška, Jurgis Vičius, Povilas Vilčinskas ir Hermenegildas Žvirgzdinas.
Netoli užkasimo vietos buvo rasti užkasti 3 raudonarmiečių palaikai su šautinėmis žaizdomis pakaušyje. 65 nukankintųjų palaikai buvo palaidoti senosiose Telšių miesto kapinėse, 10 žmonių palaikus artimieji palaidojo Kelmės, Plungės ir Telšių r. bei Rietavo savivaldybės teritorijose esančiose miestelių ir kaimų kapinėse, šeimos mauzoliejuje. Rusų kariškių palaidojimo vieta nėra išaiškinta. Vienų liudininkų teigimu jie buvo palaidoti Rainių miškelyje, kitų – Telšių mieste.
Naktį iš birželio 24 į 25 d. iš Telšių kalėjimo pabėgę 3 kaliniai – Pranciškus (Pranas) Razgus, Petras Sūdžius ir Aleksandras Vyšniauskas – buvo nušauti Raudonosios armijos kareivių Telšių aps. Telšių vls. Džiuginėnų k. apylinkėse. Jų palaikai užkasti Džiuginėnų k. miško pakraštyje, birželio 30 d. palaidoti Beržoro kaimo kapinėse (Plungės r.). (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.)
Iliustracijoje — Koplyčia 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje NKVD ir jų pagalbininkų nužudytiems 75 Telšių kalėjimo politiniams kaliniams, taip pat Lietuvos sūnums ir dukroms-ištremtiems, nužudytiems ir negrįžusiems atminti.
Telšių r. Viešvėnų sen. Rainių k. Architektūrinio projekto (1943 m.) autorius Jonas Virakas. Projekto įgyvendinimo aut. architektas Algirdas Žebrauskas, dailininkas skulptorius Antanas Kmieliauskas, skulptorius Remigijus Midvikis, dailininkas vitražistas Algirdas Dovydėnas. Atidengta 1991 m. birželio 23 d. Žemaičių kultūros draugijos rūpesčiu. Fotogr. A. Beresnevičius, 1999. (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)
Fotografijų autorius – Raimondas Petrikas.
