Birželio 17 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasakė kalbą, NATO karo medikų komiteto (angl. Committee of the Chiefs of Military Medical Services in NATO – COMEDS) 9-ojo plenarinio posėdžio, vykstančio birželio 16–20 d. Vilniuje, atidarymo sesijoje.
Renginyje, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba, dalyvauja apie 120 dalyvių: aukščiausio lygio karo medicinos struktūrų vadovai iš 25 NATO valstybių, septynių Partnerystės taikos labui programos šalių, Izraelio (Viduržemio jūros dialogo šalių grupė), karo medicinos srities atstovai iš NATO Tarptautinio karinio štabo, Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės, Sąjungininkų pajėgų operacijų vadavietės, stebėtojai iš Europos Sąjungos karinio štabo, NATO Standartizacijos agentūros, Civilinių ekstremalių situacijų planavimo jungtinio medicinos komiteto, Tyrimų ir technologijos organizacijos, Masinio naikinimo ginklų centro. Tarp renginio dalyvių – 28 generolai (admirolai).
Plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatoma svarstyti klausimus, susijusius su tolimesne karo medicinos struktūrų raida ir sąveikumu – pagalba šalims, vystančioms kritinius medicininius pajėgumus, daugianacionalinių medicinos vienetų sertifikavimo problemos, medicininės informacijos strategijos atnaujinimas, pasiūlymas įkurti Karo medikų tobulinimo centrą, traumų registro sukūrimas, medicininės humanitarinės pagalbos teikimo kryptys bei apimtys ir daugelį kitų aktualių temų.
NATO karo medikų komitetas buvo įkurtas 1993 metais reorganizavus iki tol funkcionavusį Eurogrupės ir JAV, Kanados bei Prancūzijos Karo medicinos tarnybų vadų forumą (EUROMED), įsteigtą dar 1968 metais.
NATO karo medikų komitetas, kaip karinės medicinos reikalų vystymo ir koordinavimo centrinė institucija, plėtoja ir koordinuoja veiklą karinės medicinos srityje tarp NATO šalių bei šalių partnerių ir pagal savo kompetenciją teikia informaciją NATO kariniam komitetui (angl. The Military Committee), reikalingą sprendimų priėmimui. NATO karo medikų komitetas plenariniams posėdžiams renkasi du kartus per metus: vienas iš jų vyksta NATO būstinėje Briuselyje, kitas – vienoje iš NATO valstybių. Informaciją plenariniams posėdžiams renka bei medžiagą sprendimams priimti rengia keturios pagrindinės darbo grupės ir 11 ekspertų, kurie taip pat susitinka kartą – du kartus per metus aptarti darbo rezultatus.
Lietuva NATO karo medikų komiteto veikloje dalyvauja nuo 1998 metų. Iki 2004 metų Lietuva dalyvaudavo pagal Partnerystės taikos labui programą, o 2004 m. kovo 29 d. Lietuvai tapus NATO nare dalyvavimas karo medikų komiteto veikloje įgijo kitą pagreitį. Šiuo metu Karo medicinos tarnybos atstovai daug prisideda prie Karo medicinos valdymo grupės, trijų pagrindinių darbo grupių (Karių sveikatos priežiūros, Karinės medicinos struktūros, operacijos ir procedūros, Medicininės standartizacijos) ir trijų ekspertų grupių (Prevencinės karo medicinos, Karo psichologijos, Medicinos komunikacijos ir informacijos sistemų) darbo.
Lietuvos karo medicinos tarnyba pirmą kartą organizuoja tokio aukšto rango karo medicinos tarnybos atstovų susitikimą. 2005 metais Lietuvoje buvo surengtas Karo psichologijos grupės, 2006 metais – Medicinos komunikacijos ir informacijos sistemų grupių susitikimas bei 1-oji išmoktų karo medicinos pamokų konferencija.
