Baltijos šalys į NATO atneš savo bendradarbiavimo patirtį

Lietuva, Latvija ir Estija gavusios pakvietimą tapti NATO narėmis ir toliau tęs regioninį karinį bendradarbiavimą. Šis siekis buvo patvirtintas gruodžio 10 d. Rygoje vykusiame tradiciniame Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrų Lino Linkevičiaus, Girtso Kristovskio ir Sveno Mikserio susitikime. Baltijos šalys sieks padidinti savo indėlį į Europos saugumą ir NATO misijas.
Baltijos gynybos ministrų susitikime taip pat patvirtintas pasirengimas prisidėti prie pastangų stiprinant taiką ir kovojant prieš tarptautinį terorizmą.
„Tolesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo esmė – siekti kokybės ir taip prisidėti prie bendrų NATO galimybių. Anksčiau trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas buvo svarbus politine prasme, dabar turime realiau projektuoti savo pajėgumus”, – susitikime sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
Trijų šalių kariuomenių vadai bus įpareigoti pateikti pasiūlymus, kaip dabartiniai bendradarbiavimo projektai galėtų būti integruoti į NATO esančias struktūras. Taip, tikimasi, Baltijos šalių bendradarbiavimas kariniame NATO kontekste taptų pragmatiškesnis ir naudingesnis.
Nutarta, kad stojimo į NATO procese Baltijos šalys tarpusavyje derins karinių reformų grafiką, kad taip būtų sutaupyti resursai. Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris sakė, kad reikia kritiškesnio ir racionalesnio požiūrio į ateities bendradarbiavimą.
Susitikime pabrėžta, kad viena bendradarbiavimo galimybių – tai specializuotis tam tikrose karinėse srityse. Iki vasario mėnesio atskirų šalių ekspertai turi patiekti tinkamiausias optimaliausias specializacijos kryptis. Latvijos gynybos ministro nuomone, tai padėtų eiti resursų taupymo linkme.
Po Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimo pasirašytas komunikatas, kuriame apibrėžtas bendradarbiavimas ir perspektyvos naujame Euroatlantinės integracijos kontekste. Ministrai taip pat pasirašė bendradarbiavimo planą tarp ministerijų kitiems metams.
Kitas susitikimas įvyks kitąmet Vilniuje kovo mėnesį.