Apsilankykite kariniuose savaitgalio renginiuose Vilniuje

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 13-15 val. Vilniuje, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione (J. Kairiūkščio 14) – bataliono šventė. Joje galėsite susipažinti su ginklų, aprangos ir ekipuotės, ryšio priemonių ir technikos ekspozicijomis, paragauti kareiviškos košės, pasiklausyti karinio orkestro, estradinės grupės muzikos.
Tą pačią dieną 12 val. Vilniaus miesto teniso aikštyne (Sereikiškių parke) šimtųjų metinių proga bus atidengta memorialinė lenta prieškario Lietuvos kariuomenės pulkininkui leitenantui Juozui Pureliui. Jis buvo teniso pradininkas ir teniso aikštyno įkūrėjas Vilniaus mieste. Plk. ltn. našlė Apolonija Purelienė pristatys savo atsiminimų knygą.
Rugsėjo 22 d. vyks ir paskutiniai „Sostinės dienų” renginiai. Šventės dalyviai turėtų pastebėti ir du atidainuojančius ir atgrojančius kariškus automobilius, kuriais nuo Žvėryno tilto Gedimino prospektu į Kalnų parką riedės kariai ir Vilniaus karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė”.
Rugsėjo 23 dieną prie Krašto apsaugos ministerijos prasidės Europos paveldo dienų atidarymo ceremonija: 14.00 val. prie Krašto apsaugos ministerijos. Koncertuos Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras, vadovaujamas leitenanto Ričardo Čiupkovo. Bus atidarytas buvusių Karpių rūmų, dabar Krašto apsaugos ministerijos, pirmasis aukštas, pasakos architektas – restauratorius Purlys.Krašto apsaugos ministerijos pastatas (Totorių g. 25/3, Vilnius) pastatytas XVII a. pabaigoje. Tai buvusio Jėzuitų noviciato sudedamoji dalis. Iki XIX a. pabaigos šis korpusas buvo dviejų aukštų, siauras, ilgas, su medine galerija ir langais į kiemo pusę. Korpusas suformuotas pasinaudojant ankstesnių (XVII a. pr.) pastatų liekanomis.
Vienas iš to laikotarpio reliktų yra atkastas ir eksponuojamas po Juodosios salės grindimis. Tai hipokaustinės šildymo sistemos centras – krosnis. Funkcionavimo metu jį sudarė trys kapitalinėmis sienomis atskirtos dalys – laiptai į rūsį, priekrosnis ir krosnis, kurią sudaro skliautuotoje patalpoje maždaug kas 20 cm išdėstytos pakuros aukščio arkutės.
Juodosios salės pirminė paskirtis nėra visiškai aiški. Neabejotina, kad ji daugiau ar mažiau susijusi su krosnies priežiūra. Salė juoda nuo XVII-XVIII a. dūmų.
Krosnis ir skliautas išardyti apie XIX a. vidurį, ruošiant pamatą išilgai patalpos mūrijamai sienai. Dabartinis pastato fasadas ir rūsiai suformuoti apie 1892-1897 m. Pastatas restauruojamas nuo 1993 metų. Krosnies liekanos, geltonųjų plytų arkinis pamatas atkastas ir eksponuojamas nuo 1999 metų.
14.45 val. – „Dingusio Vilniaus įtvirtinimai”. Pasivaikščiojimams vadovaus ir pasakos architektūros mokslo daktaras Romas Batūra ir gamtos mokslų daktaras, mokslo istorikas Libertas Klimka.
Europos paveldo dienų renginiai, skirti gynybiniams įtvirtinimams, vyks iki rugsėjo 29 dienos.